Jau kurį laiką Skandinavijos didmiesčiuose veikia vadinamieji „miesto indėnai“, pasirinkę labai savotišką ir kiek kontroversišką protesto formą savo ekologinėms idėjoms išreikšti. Vakarais jie susirenka mažomis grupėmis ir traukia... nuleidinėti džipams padangas. Be to, ant automobilio priekinio stiklo jie palieka laišką džipo savininkui – raštelyje jie mandagiai paaiškina savo veiksmus ir paragina vairuotojus naudotis visuomeniniu transportu. Taip žalieji aktyvistai įspėja vairuotojus apie tai, kad automobilių, ypač didesnių ir galingesnių (pvz., LandCruiser, Hummer), savininkai yra atsakingi už klimato kaitą. Vieni svarbiausių aktyvistų tikslų yra sumažinti visureigių pardavimus bei priversti didesnius automobilius pasitraukti iš miestų gatvių. Iš tiesų, kam mieste reikalingi džipai? Maža to, kad visureigiai ryja labai daug kuro (o Žemės resursai, žinoma, nėra begaliniai), jie taip pat į atmosferą išmeta dvigubai daugiau anglies dioksido, nei vidutinis automobilis.

Šių ekoprotestų pradininkai yra stokholmiečiai aktyvistai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Asfalto džiunglių indėnai“ (Asfaltsdjungelns Indianer). Jie turi savo svetainę, kurioje atvirai rašo, kaip reikia veikti per tokias akcijas, kiek džipų jie „neutralizavo” tą ar aną dieną, ir pan. Pažymėtina, kad jie niekada negadina pačių automobilių, t.y. nepjauna padangų – tik nuleidžia joms orą. Visa procedūra tetrunka 10 sekundžių.

Aišku, tokioje veikloje pasitaiko ir nemalonių dalykų, pvz., kartą džipo savininkas, užklupęs „indėną“, persekiojo jį 20 minučių; o aktyvistų žiniatinklio svetainėje gausu džipų savininkų grasinimų susidoroti. Ir nors mažiausiai 3 Stokholmo aktyvistai jau buvo suimti policijos, tai ne kiek neatgrasina „miesto indėnų“ nuo naujų išpuolių.

Tiesa, neseniai Švedijos „indėnai“ paskelbė laikinas paliaubas. „Atrodo, kad mūsų veiksmai sulaukė tam tikrų padarinių. Mūsų žinutė visuomenei apie tai, kad mieste džipams ne vieta, yra išgirsta. Tačiau jei mes artimoje ateityje nematysime mažėjančių šių automobilių pardavimų, karo kirvis nebus taip lengvai palaidotas“, – tvirtino aktyvistų atstovas Švedijoje.

Tuo tarpu ši veikla populiarėja Danijoje, ir, galimas dalykas, artimiausiu metu bus pastebima ir kitose šalyse. Kai kur jau yra vykdomos panašios, nors kiek taikingesnės, akcijos. Štai Belgijoje aktyvistai organizuoja spalvingas viešas akcijas ir rodo raudonas korteles pravažiuojantiems džipams imituojant futbolo varžybų nubaudimus už daromas pražangas. Paklausti, kodėl vairuoja tokias stambias mašinas mieste, džipų vairuotojai net nesugeba sklandžiai pateikti argumentuotų priežasčių – štai vienas vairuotojas tiesiog pasakė: „Na, dėl saugumo…“

Kai kur kitur tokių akcijų kaip ir nebereikia. Londone, pavyzdžiui, nuo rudens įsigalios įstatymas, didesnės masės automobiliams numatantis £25 mokestį/dienai už įvažiavimą į pirmąją Londono zoną. „Tie, kas nori ir toliau vairuoti labiausiai teršiančias transporto priemones, turės tiesiogiai mokėti už aplinkos teršimą, kurį sukelia. Tai yra ‘kas-terša-tas-ir-moka’ principas,“- sako Londono meras Ken Livingstone.

Tokie pasaulyje vykstantys procesai turėtų paraginti Lietuvos didmiesčių valdžias atsižvelgti į ekologinius savo miestų santvarkos principus, o žaliuosius aktyvistus – imtis naujų kovos su tarša būdų.

Iš tiesų, Lietuvoje, kur 1000 gyventojų tenka 600 automobilių (vienas didžiausių rodiklių Europoje) , valdžia turėti labiau šviesti visuomenę ekologijos klausimais. Tik visiškas valstybinių įstaigų abejingumas gali pagimdyti vadinamųjų „ekoteroristų“ išpuolius – nebūtų problemų, nebūtų ir tokio radikalaus aktyvizmo.

„Asfalto džiunglių indėnų“ laiškas visureigių savininkams:

Mes nuleidome vieną ar kelias jūsų visureigio padangas. Nieko asmeniško. Problema yra jūsų automobilyje – būtent jo mes nemėgstame. Jūs tikriausiai žinote, kiek daug kuro jis sunaudoja – neturime šviesti jūsų dėl to. Tačiau arba jūs nežinote, arba jums nusispjauti į tai, kad visas kuras, kuriuo dėka jūsų automobilis važiuoja, turi niokojančias pasekmes aplinkai. Mokslininkai yra visiškai įsitikinę, kad mes esame vieną žingsnį nuo to, kad klimato kaita taptų visiškai mūsų nebekontroliuojama.

Kai ledynai tirpsta, dingsta gėlo vandens šaltinis. Kai plečiasi dykumos, dirbama (žemės ūkiui tinkama) žemė tampa nebekultivuojama. Kai jūros lygis kyla, gyvenvietės atsiduria po vandeniu. Rezultatas: milijardai pabėgėlių, begalinės mirtys. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, 160′000 žmonių kasmet miršta dėl klimato kaitos padarinių.

Kaip viskuo aprūpintas švedas jūs išgyvensite ilgiau, nei dauguma kitų Žemės gyventojų. Pažeidžiamiausi globaliniam atšilimui, sukelto mūsų prabangos, yra neturtingų šalių žmonės. Tačiau pabaigoje klimato chaosas paveiks mus visus, kiek vargingus žmones, tiek turtingus.

To nebus, jei mes radikaliai sumažinsim anglies dioksido emisijas. Dabar. Ne rytoj. Štai kodėl mes „nuginklavome“ jūsų visureigį, nuleisdami padangas. Kadangi jūs gyvenate mieste, kur yra prieinamas viešasis transportas, jūs neturėsite jokių problemų atsidurti ten, kur norite, net ir nenaudodami savo džipo.