Rinkiminė kampanija „European elections 2009“ dar kartą parodė visišką atstovaujamosios demokratijos neįgalumą. Tą visuotinai pripažįsta net patys aukščiausi Europos politikai. Europiečiams Briuselis atrodo per toli, o Europarlamentas – pernelyg neveiksmingas, todėl balsuoti eis tik pats ištikimiausias tradicinių partijų elektoratas. Labai tikėtina, kad Europos „megztosios beretės“ šiemet išrinks dešiniuosius tradicionalistus, kurie rinkiminės kampanijos metu aktyviai propagavo nacionalistines idėjas: senųjų ES šalių nacionalistai, žiniasklaidos padedami, spiegė apie „lenkų santechniko“ pavojų, o Rytų Europos dešinieji griebėsi išbandytos „sovietinio eurosojuzo“ paranojos. Kaip tokiose situacijoje elgtis antiautoritarių pažiūrų žmogui, kuris nemato prasmės dalyvauti šioje demokratijos parodijoje? Ar yra nors viena priežastis, dėl kurios nors vienas anarchistas ar libertaras galėtų nueiti prie balsadėžės ir įmesti į ją nieko nereiškiantį popieriaus lapelį? (2009 06 05)