Yra tokia trumpa istorija apie šunį, kuris guli ant grindų ir inkščia. Inkščia nes nesėkmingai pataikė atsigulti – ant išlindusios vinies. Vinis duria į šoną, bet šuo nejuda iš vietos, tik inkščia. Paprastai šia istorija mokoma netingėti ir ryžtis permainoms. Bet kas ten žino, gal šuo nebando pajudėti į kitą vietą, nes visos grindys prikaltos vinių?

Žinoma, žmogus ne šuo, bet juo irgi galima manipuliuoti. Žiniasklaida – galinga manipuliavimo priemonė. Be kita ko ji pateikia žmogui dienos aktualijas – redaktoriai žino, kad žmogui pakanka trijų keturių ryškių dienos naujienų, jei jų daugiau – jos nublanksta. Žiniasklaidos priemonės pagal tokį kurpalį ir kala tas dienos vinis. Rusai tokią dienos aktualiją vadina dar taikliau – „zloba dnia” (dienos pyktis ar įniršis).

Kai žmogui diena iš dienos žiniasklaida kala tokias vinis, jis darosi piktas. Tačiau tų vinių aiškiai per daug, tad žmogus elgiasi kaip tas šuo – tik inkščia, t.y. keikia valdžią, bet permainoms nesiryžta. Kai kurie, bandydami apsisaugoti nuo tų manipuliacijų, nustoja skaityti laikraščius ar žiūrėti žinias. Kiti tų vinių nė nepastebi, ir jos tarytum nustoja taip aštriai durti. Bet daugeliui jos vis dėlto duria ir gadina gyvenimą. Taigi tenka rinktis: arba šuns poziciją (tyliai inkšti, koks sunkus gyvenimas), arba imtis permainų. Žinoma, traukyti po vieną galingųjų kalamas vinis – bergždžias reikalas: kol mes ištrauksime vieną – jie spės įkalti dvi. Bet gal verta ne tik traukti jų įkaltas, bet ir kalti savas? Tegul galingieji inkščia, kad jiems sunku.

Kaip tą padaryti? Amžinas visų permainų šalininkų klausimas „Ką daryti?”. Kas tik nerašė veikalų tokiu pavadinimu... Nuodėmingas ir aš. Pamenu, prieš keliolika metų rašiau: „Kas į darbo biržą, kas į turgų, kas į alubarį keikt valdžią, o aš skaitau Lenino (to, kuris Vova) „Ką daryti“. Kvailas buvau...

Šiaip žmonija yra seniai išradusi vaistą dienos vinių ligai gydyti – jis vadinasi savitarpio pagalba, kuri taip vaizdžiai aprašyta senelio Kropotkino. Kai pagelbėju savo kaimynui, bendradarbiui ar kitam artimam žmogui – grįžta jausmas, kad „nėra nelaimės, kurios negalima sumažinti”. O tai ir yra vinis galingiesiems. Tegul jie širsta – „na zlobu dnia”.