In memoriam. Jegor Letov: „Gyvenimą nugyvenau ne veltui...”
aktyvizmas

      2008 m. vasario 19 d., eidamas 44-uosius, mirė legendinės rusų pankroko grupės „Graždanskaja oborona” lyderis Jegoras Letovas. Mirė gyva Rusijos andergraundo legenda, padariusi didžiulę įtaką ištisai postperestroikinės epochos jaunimo kartai. J.Letovo gyvenimas buvo ne tik neabejotinas nonkonformizmo, bet ir politinio bei socialinio aktyvizmo pavyzdys, kurio prasmę išreiškia jo paties žodžiai: „Yra tik viena laisvė - būti PRIEŠ”. Lietuvos pankai ir aktyvistai savo pagarbą Jegorui galės pareikšti atminimo vakare, kurį planuojama surengti klube „Musė” (Jakšto g. 9, Vilnius). Sekite informaciją.


      Jegoras Letovas gimė 1964 metais Sibiro mieste Omske. Čia kartu su bendraminčiais praeitojo amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje sukūrė pirmąją grupę „Possev“. Grupė grojo pankroko ir psichodelikos mišinį, atskiestą pačių įvairiausių muzikos stilių intarpais. 1984-aisiais J. Letovas subūrė „Graždanskaja oborona“ – grupę, kuri išliko iki pat šių dienų.

     J. Letovas su „Graždanskaja oborona“, jo žodžiais tariant, sukūrė naują muzikos stilių – „komunizm art“, kuris apjungė literatūrą (pasaulinę klasiką ir biblinius motyvus), dailę (Boscho, Van Gogho idėjas), teatrą (akcijas, performansus) ir muziką – nuo pankroko iki  folkroko. Specifinis skambesys, unikalus Jegoro balsas, neviltimi ir pykčiu persunktos „Graždanskaja oborona“ dainos daugybei buvusios Sovietų Sąjungos jaunuolių tapo gyvenimo būdo dalimi.

      1993-aisias Jegoras susidomėjo politika ir įsijungė į E.Limonovo vadovaujamą Rusijos nacionalbolševikų partiją, kurioje greit tapo viena ryškiausių kultinių figūrų. J.Letovui, nusivylusiam anarchistiniu judėjimu („Aš netikiu anarchija...”), pasirodė artimos šios partijos idėjos, kurias galima apibūdinti kaip kairiojo bei dešiniojo radikalizmo junginį.

      2004 metais Letovas atsiribojo nuo bet kokios politinės veiklos. 2005 m. „Graždanskaja oborona“ išleido visiškai naujo skambesio ir energijos albumus „Dolgaja sčastlivaja žyzn” („Ilgas laimingas gyvenimas”) bei „Reanimacija“. Paskutinis grupės albumas išleistas 2007 metų pavasarį - kaip dabar paaiškėjo, jo pavadinimas buvo simbolinis:  „Začem sniatsa sny“ („Kodėl sapnuojasi sapnai“).

     2008 m. pradžioje grupė pradėjo muzikinį turą po Rusiją. Deja, netikėtas širdies smūgis, ištikęs Jegorą ankstų rytą lovoje, nutraukė visus kūrybinius planus.

     Jūsų dėmesiui siūlome vieną paskutiniųjų Jegoro interviu, duotą žiniasklaidai 2007 m. rugpjūčio mėn. (pastaraisiais metais Jegoras itin nekentė žurnalistų, todėl interviu gana nedidelis):

     - Ar „Graždanskaja oborona“ yra pank grupė?

     - Taip, bet pank muzika šiais laikais - per daug plati savoka. Pankais šiandien vadina ir „Offspring”, ir „Green Day”. O man pankai - tai kompozitorius Johnas Cage'as arba Johnas Coltrane'as.

     - O kaip gi klasikiniai pankai: „Sex Pistols”, „Ramones”, „Clash”?

     - Pats terminas „klasikiniai pankai” - jau kvailystė. Jei klasikiniai, vadinasi ne pankai. Štai Patti Smith arba „Television” - ar jie pankai? Mano supratimu - superpankai! „Exploited” man kur kas mažesni pankai nei Patti Smith ar „New York Dolls”. Jau nekalbant apie „MC5”, „Monks”, „Troggs”, „Sonics” arba „Seeds”. Pankų muzika - tai 1963-ųjų sąvoka. „Kingsmen” - štai tikri pankai, o dainos „Louie Louie” ir „Wild Thing” - roko istorijos viršūnė!

     - Ar jauti atsakomybę prieš fanus?

     - Ne. O kam man jausti atsakomybę? Jiems negaliu būti pavyzdžiu. Aš žmogus iš kitos epochos, gyvenu pagal kitus principus nei jie, tai viena. O antra - aš gyvenu pagal principą, kad vadovautis reikia pačiu savimi. Jei elgiesi teisingai, tai nereikia jokių pavyzdžių.

     - Nusimanai kine, muzikoje, literatūroje. Ar tavo kūryba suprantama jaunuoliams, kurie neskaitė Kafkos ir Platonovo, nesiklausė „Love” ir Johno Cage'o?

     - Žinoma! Aš apskritai nedarau intelektualių dalykų. Darau tik tam tikrus dalykus, kurie turi veikti kultūrinėje ir nekultūrinėje mūsų šalies erdvėje. Štai svarbiausias kriterijus. Kol kas viskas veikia. Man jau virš keturiasdešimt, iš principo galiu ir mirti. Gyvenimą nugyvenau ne veltui, padariau daug teisingų dalykų, kurie kažkam nunešė stogą, sugriovė kažką seno, pastatė naują. Šia prasme esu provokatorius statybininkas.

    - Naujas albumas „Kodėl sapnuojasi sapnai?” - didelis projektas, filosofinis. Toks įspūdis, kad jūs pakilote virš socialinių problemų...

     - Nežinau. Albumas tiesiog padarytas neatsižvelgiant į realybę. Jokios politikos ir t.t. Man apskritai buvo nusispjauti ant viso to, kas vyksta aplinkui. Pirmą kartą sukūriau daiktą pačiam sau, kad išreikščiau viską, ką galvoju. Todėl nei keikiausi, nei ką nors užsipuoliau... Pasitelkęs įvairias sąmonę keičiančias praktikas, įrašiau plokštelę sau, padariau ją maksimaliai tiksliai, gyvai, ir

esu tuo labai patenkintas.

      anarchija.lt