Profesinių sąjungų atstovai ketina rengti bado akciją prie Seimo. Vakar, birželio 22 d., į suvažiavimą susirinkusi Jungtinė profesinė sąjunga, vienijanti apie 80 tūkst. švietimo, kultūros, paslaugų sferos, vidaus reikalų sistemos darbuotojų ir valstybės tarnautojų, nusprendė artimiausiomis dienomis kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę leidimo surengti bado akciją prie Seimo. Taip tikimasi išreikšti savo poziciją dėl biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų mažinimo, valdžios siekio didinti PVM ir ilginti pensinį amžių. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas tikisi, kad leidimą pavyks gauti dar šį mėnesį. „Akcijoje dalyvaus visų sričių atstovai. Toks bus mūsų atsakas į Vyriausybės siūlymą mažinti biudžetininkams atlyginimus“, – aiškino A. Černiauskas.
Bado akcija turėtų trukti tol, kol bus sulaukta valdžios dėmesio profsąjungų reikalavimams – konkrečios pabaigos datos prašyme nurodyti neketinama. Badaujantieji prie Seimo kasdien turėtų vieni kitus pakeisti. LPSK pirmininko teigimu, jei Vyriausybė į profsąjungų reikalavimus atsižvelgs ir pateiks konkrečius pasiūlymus iki pradedant badauti prie Seimo, šio sumanymo gali būti atsisakyta, tačiau jei darbuotojų atstovams to pasiekti nepavyks, vėliau ketinama surengti didesnę akciją.
Sąjūdžio metais reikalaudamas išvesti sovietinę armiją viešai badavo „etatinis badautojas“ Petras Cidzikas. 2004 m. bado akciją rengėsi skelbti Lietuvos policijos pareigūnai. 2005 m. kovo mėnesį badavo Seimo narys Petras Gražulis, siekęs, kad būtų paviešinti visi buvę kagėbistai. 2005 m. rugsėjį badavo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vedėjas Jonas Sinkevičius, uždarytas į psichiatrijos ligoninę. 2008 m. kovo mėn. protestuodami prieš mokyklos uždarymą, bado akciją paskelbė Zarasų rajono Baibių pagrindinės mokyklos mokytojai ir mokinių tėvai. 2009 m. sausio mėn. nedidelė Alytaus pataisos namų kalinių grupė, kuriems neleista smagiai atšvęsti Kalėdų, paskelbė bado akciją. 2009 m. gegužės mėnesį keletą dienų badavo apie 100 Kybartų pataisos namų kalinių.
Štai ką apie bado akcijas rašė Rusijos kontrkultūrininkas A. Breneris:
„Bado streiką, kaip radikalaus protesto ir pasipriešinimo būdą, skelbia daugelis: kaliniai kalėjimuose, jų bičiuliai ir bendraminčiai laisvėje, tautinių mažumų atstovai, politiniai ir religiniai disidentai, kovotojai už žmogaus teises ir menininkai ekstremistai. Bado streikas beveik visada reiškia kraštutinę konfrontaciją tarp individo ir visuomenės, tarp individo ir valstybės. Bado streikas – tam tikra kraštutinė parodomojo protesto riba, jo maksimumas. Bado streikas – tai atskiro žmogaus pergalės prieš dominuojančią kultūrą ir kartu prieš gamtą viršūnė, iššūkis pasauliui parodant visišką individo savitvardą. Pavyzdžiui, bado streikas kalėjime dažniausiai parodo kalinio nepaklusnumą ir vidinę nepriklausomybę visiškos nelaisvės ir primesto režimo sąlygomis. Kalinys pademonstruoja, kad jo kūnas – tai vientisa laisva zona, įsakanti sau ir atsiribojanti nuo neteisingų bendrų įstatymų.
Tuo pat metu bado streikas – tai aštri metafora, išreiškianti absoliučią kultūros pergalę prieš atskirą žmogų su „natūraliais“ jo poreikiais valgyti ir gerti. Šiuo atveju kultūra reikalauja atsisakyti natūralių poreikių ir elementaraus egzistencijos palaikymo vardan griežto imperatyvo, kuris svarbesnis už viską, netgi už gyvybę. Badaujant, kaip ir laikantis kitų griežtos askezės formų, pasikeičia visas žmogaus elgesį reguliuojantis mechanizmas. Lėtas savižudiškas badavimas – tai paskutinis taškas kūno istorijoje, parašytoje plataus sociopolitinio konteksto knygoje.“
