Įspėjimas: Komunos statybų aikštelėje vyksta statybos darbai

         Tik apsilankę mūsų Niederkaufungeno komunoje netoli Kaselio miesto (Vokietija) iškart pastebėsite daugybę įvairios būklės pastatų. Kai kurie jų renovuoti, kai kurie dar laukia savo eilės, kai kurie pastatyti beveik vien iš medienos, kiti – modernios išvaizdos. Teritorijoje greičiausiai aptiksite bent vieną statybose besidarbuojančią žmonių grupę. Taip buvo anksčiau, taip yra dabar, ir, panašu, kad taip bus ir artimiausiais metais. Mūsų pradinė užduotis – sukurti ekologišką, save išlaikančią, nehierarchinę komuną, susidedančią iš maždaug 100 suaugusių, plius vaikai – realizuota tik dalinai. Šiandien, praėjus dvidešimčiai metų, komunoje yra 60 suaugėlių ir 20 jauniklių, tokiu būdu mes esame didžiausia komuna, priklausanti Vokietijos politinių komunų tinklui „commuja”. Mes esame ne religinė ir ne dvasinė, kairiojo sparno egalitarinė ir sekuliari Vokietijos bendruomenė.

         Nuo pat pradžių svarbiausi principai buvo sprendimų priėmimas bendru sutarimu, pilnas ir lygiavertis visų komunos narių dalyvavimas, kolektyvo formavimas, kooperatyvinių, nehierarchinių struktūrų, mažinančių konkurenciją ir vyrų dominavimą, kūrimas. Ir visiškai socializuota vidaus ekonomika, kai visi pastatai, įrengimai, autotechnika ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė, stengiamės taikyti principą “Iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius”. Papildomai, nors to ir nėra tarp pagrindinių komunos tikslų bei principų, stengiamės laikytis aplinkosauginės darnos principų.

       

         Svarbiausi istoriniai faktai

         Komuna susikūrė 1986 metais. 1 ha žemės sklypas yra Niederkaufungeno kaimo centre - viename iš trijų kaimų, suformuojančių Kaufungeno rajoną (15 000 gyventojų). Kaimo centre yra daug senos statybos medinio karkaso pastatų, bet per pastaruosius tris dešimtmečius buvo statomi ir modernūs pastatai, o pats rajonas virto Kaselio priemiesčiu su atvesta tramvajaus linija.

         Pagrindiniai komunos pastatai yra anksčiau buvusios fermos, dirbtuvės, arklidės, pastogės ir parduotuvės. 1960 m. centrinis pastatas buvo pertvarkytas į bendrabučius, skirtus iš užsienio atvykusiems darbininkams. Pagal šiuolaikinius standartus tai buvo kuklūs, spartietiški būstai, prastai apšiltinti, su viengubais stiklais. Darbininkai gyveno po du viename kambaryje su nišoje įrengta kriaukle. Kai čia įsikūrė pirmieji komunos gyventojai, kai kurios patalpos dar tiko naudojimui, bet daugeliui jų reikėjo skubaus remonto. Šiandien didžioji pastato dalis renovuota dalinai naudojant perdirbtas ir neteršiančias aplinkos medžiagas, sudėta gera termoizoliacija, dvigubi langai.

         1996 m. komuna nusipirko mažą ūkį visai šalia kaimo. Komunos žemdirbių kolektyvas dabar prižiūri gyvulių fermą, turi daržinę ir kitus pastatus. Pats gyvenamasis pastatas išnuomotas vietiniam socialiniam projektui, pomokyklinėmis valandomis užimančiam “sunkius” vaikus. Pakeista dalis senos stogo (asbesto) dangos ir pastatytas pastatėlis sūrio gamybai.

         Ilgainiui grupė plėtėsi, lavinosi ir tapo didžiausia nereligine bendruomene Vokietijoje, užsiimančia pačia įvairiausia ekonomine, politine ir kultūrine veikla. Šiuo metu komunos nariai gyvena dešimtyje grupių - septynios jų yra įvairialytės, su vaikais, dvi vien moterų grupės ir viena vyrų grupė.

       

         Tikslai ir principai

         Pirmosios Niederkaufungeno komunos idėjos ir principai buvo suformuluoti 1983 m. pabaigoje komunos kūrėjų parašytoje brošiūroje, dar prieš įsigyjant žemę. Brošiūra prasideda kapitalizmo, vartotojiškumo ir konkurencijos kritika. Kviečiama kurti alternatyvas, paremtas bendradarbiavimu, nehierarchinėmis struktūromis ir socialiniais ekologiniais modeliais. Tie patys principai komunoje veikia ir šiandien.

         Mes esame nedogmatiška kairuoliška grupė, prisilaikanti nuostatų, kurios apimama radikalų ir socialinį feminizmą, ekologiją, marksizmą, komunizmą, sindikalizmą ir anarchizmą. Daugelis komunarų yra aktyvūs Kaufungeno ir Kaselio politinių grupių nariai.

         Dauguma komunos žmonių dirba kolektyvuose. Kiek įmanoma laikomės ekologiško požiūrio į darbą ir gyvenimo būdą. Visi sprendimai komunoje ir darbo kolektyvuose priimami visuotinu bendru sutarimu, o kiekvienas individas gali pareikšti veto. Čia veikia visiškai kolektyvinė ekonomika. Nėra privačios pastatų, darbo ar transporto priemonių nuosavybės. Visos pajamos patenka į bendrą kasą, kiekvienas gali pasiimti tiek, kiek jam ar jai reikia. Norėdami sumažinti tradicines patriarchalines struktūras ir sulyginti vaidmenis, gyvename mažomis grupėmis, o ne atskiromis šeimomis. Vaikais rūpinasi tiek tėvai, tiek ir kiti asmenys, o kartais patys vaikai pasirenka suaugusius.

       

         Darbas komunoje

         „Mūsų netenkina egzistuojanti darbo santykių patirtis. Mes verčiami žiūrėti į darbą be jokių jausmų, kaip į vienintelį prasmingą būdą užsidirbti pakankamai pinigų tam, kad galėtume kuo daugiau nusipirkti. Dingsta bet koks ryšys su tuo, ką gaminame ir vartojame. Kas galėtų būti logiškiau, nei pradėti projektą, kuriame darbas gali būti naudingas ir tuo pačiu prasmingai patenkinti mūsų esminius poreikius” (1983 m. brošiūra apie komunos tikslus ir principus).

         Nuo pat pradžių komuna užsibrėžė ambicingą tikslą įrodyti, kad pasišventusių žmonių grupė gali finansiškai išgyventi kapitalistinėje visuomenėje nepasiduodama, atrodo, neišvengiamoms ir kartais barbariškoms sistemos taisyklėms. Mes nenorime atsiskirti ir sukurti ramybės oazę sunkiai pasiekiamoje vietovėje (tai net neįmanoma taip tankiai apgyvendintoje šalyje). Mes siekiame sukurti kolektyviai valdomas įmones, kurios dirbtų tiek vietinei rinkai, tiek komunos poreikiams.

         Šiandien komunoje veikia kelios įmonės: statybos įmonė su statybų ir metalo apdirbimo padaliniais, stalių dirbtuvės, ekologinio žemės ūkio kolektyvas, vaikų darželis, seminarų centro kolektyvas, ekologiška gyvulių ferma, virtuvė ir maitinimo grupė, administravimo kolektyvas. Dalis žmonių dirba kaip neformali konsultavimo grupė, patarianti ir padedanti kitiems savivaldos projektams bei komunoms. Šiuo metu kuriasi pagyvenusių žmonių dieninės priežiūros centras.

         Kolektyvai yra skirtingų ūkinių formų, bet visi jie turi praktiškai vienodą struktūrą: visi kolektyvo nariai susirinkimų metu sprendžia, kaip jie dirbs (darbo valandos, atostogos, atsakomybė, darbo pasidalijimas) ir ką jie nori dirbti. Prioritetai teikiami aplinkosauginei darnai ir pasitenkinimui darbu.

         Keli žmonės dirba pavieniui. Komunoje dirba fizioterapeutas ir psichologas. Vienas žmogus turi odos gaminių dirbtuvėlę ir gamina odinius rūbus, daugiau specializuodamasis vaikiškų mokasinų gamyboje. Dalis komunarų dirba už komunos ribų: du yra mokytojai, keli veda tobulinimosi kursus.

       

         Komunos ekonomika

         Čia viskas paprasta. Visi komunos nariai visą savo turtą perleidžia komunai, kuriai priklauso žemė, gamybos priemonės ir visos komunos įmonės, nežiūrint jų ūkinių formų. Visi suaugę komunos nariai bendru sutarimu nutaria, ką daryti su pinigais, kur ir kaip juos investuoti. Neįmanoma privatizuoti įmonės ar nuosavybės.

         Visos pajamos, nežiūrint to, iš kur jos gaunamos, patenka į bendrą fondą, iš kurio padengiamos visos kasdienės išlaidos. Nėra fiksuotų atlyginimų ir kišenpinigių. Žmonės patys sprendžia, ko jiems reikia, ir tiesiog pasiima pinigus iš kasos dėžės, esančios administracijos pastate (ir patys įrašo atitinkamą įrašą kasos knygoje). Turbūt nustebsite, kad ši sistema sėkmingai veikia jau septyniolika metų. Žinoma, būta diskusijų, ypač tuomet, kai išlaidos viršydavo pajamas. Mūsų finansinė padėtis komunos egzistavimo laikotarpiu vis dėlto išliko pakankamai stabili, o materialinis gyvenimo lygio standartas lėtai, bet nuolatos kyla. Kai kurie komunos nariai tai sveikina, kiti - kritikuoja.

         Kaip įstoti į komuną

         Besidomintys gali apsilankyti mūsų komunoje per „informacinį savaitgalį”, vykstantį kas du mėnesiai. Tie, kuriems rūpi sužinoti daugiau, gali likti visai savaitei, dalyvauti komunos gyvenime, susirinkimuose ir dirbti kolektyvuose. Per kelis kitus mėnesius gali įvykti dar keli tokie savaitiniai vizitai, per kuriuos asmuo gali susirasti draugų, pasirinkti darbo ir gyvenimo kolektyvą. Kandidatas taip pat turi susirasti 3-4 komunarus, kurie parems jį bandomojo laikotarpio metu.

         Tada kandidatas parašo prašymą, kuriame pateikia informaciją apie save - autobiografiją, pomėgius, darbinius įgūdžius ir finansinę padėtį. Tada jis turi apsilankyti kiekvienoje komunos grupėje (paprastai vienam vakarui) tam, kad dar geriau pažintume vieni kitus. Kai visi vizitai baigti, kiekvienas komunos narys parašo trumpą savo nuomonę, ar jam priimtinas kandidatas, ar jis palaiko jį, o gal abejoja kandidato tinkamumu bandomajam laikotarpiui.

         Jei nėra veto, kandidatas gali pradėti bandomąjį laikotarpį, kurio metu jis visiškai įsilieja į komunos gyvenimą, bet vis dar turi savo atskirą sąskaitą. Bandomasis laikotarpis trunka mažiausiai 3 mėnesius, kuriems pasibaigus kiekvienas komunos narys raštu pareiškia, ar sutinka priimti naują narį, ar vetuoja. Bandomasis laikotarpis gali būti pratęstas paprašius abejojančiam komunos nariui. Jei kandidatas priimamas, jis ar ji turi dar tris mėnesius galutiniam sprendimui priimti. Esant reikalui, šis laikotarpis gali būti pratęstas. Jei žmogus apsisprendžia įstoti, jo kapitalas ar santaupos kolektyvizuojamos, ir naujasis narys formaliai tampa pasitikėjimu paremtos asociacijos nariu.

       

         Kasdienis gyvenimas

         Svarbi mūsų kasdienio gyvenimo dalis yra valgymas kartu, ypač pietų metu. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė valgomi didelėje komunos patalpoje. Karšti gėrimai pusryčiams paprastai būna paruošti 7 val. ryte ir tuo pat metu padengiami stalai. Stalai nurenkami 9 val., todėl net ir mėgstantys pamiegoti turi galimybę papusryčiauti. 7 val. atnešami ir laikraščiai.

         Pietūs būna nuo 13 iki 14 val. Tuo metu bendroje patalpoje paprastai susirenka daugiausia komunarų. Vakarienė nuo 18 iki 19 val., jai pateikiamas ir šaltas, ir karštas maistas. Nuo pirmadienio iki penktadienio pietus ruošia virtuvės kolektyvas. Pusryčius ir vakarienę ruošia besikeičiantys savanoriai. Savaitgaliais pietus ruošia grupės, o indus plauna rotacijos principu besikeičiantys komunos nariai.

         Žinoma, kad atskiri individai ar grupės gali kada tik nori gamintis maistą patys. Sekmadieniais nemažai grupių nuolatos gaminasi pietus savo gyvenamoje vietoje. Šalia pagrindinės bendros komunos virtuvės yra ir mažesnė virtuvė, kurioje galima išsivirti arbatos ir pasigaminti užkandžių. Ši virtuvė taip pat dažnai naudojama vėlyvai vakarienei ar pietums paruošti. Pastaraisiais metais nemažai grupių nutarė įsirengti atskiras savo virtuves. Kelios jų yra pakankamai gerai įrengtos.

         Nemažai kasdienio laiko praleidžiama mažesnėse grupėse - darbo ar gyvenimo kolektyvuose, tačiau dažnai susirenka ir didelis komunarų būrys, pvz., švenčiant gimtadienius, rengiant vakarėlius ar kas mėnesį vykstančias “komunos popietes”. Šios popietės būna įvairios. Kartais susirenkame dėl ko nors pasiginčyti, kartais aptariame rūpimus darbo reikalus. Du kartus per metus renkamės į bendrą savaitgalį, be svečių, kur vėlgi dažniausiai kalbamės įvairiomis mums svarbiomis temomis.

       

         Plenumai

         Kiekvieną trečiadienį vyksta generalinė asamblėja (plenumas). Į jį susirenka didžioji komunarų dalis ir svečiai. Yra dvi plenumo dalys. Pirma - informacinė, kai komunos nariai, administravimo ir darbo kolektyvai pateikia naujienas ir įvairaus pobūdžio informaciją. Taip pat čia informuojama apie įvykius Kaufungene ir Kaselyje. Nors ši plenumo dalis laikoma grynai informacine, kartais kyla diskusijos vienu ar kitu klausimu. Šios dalies pabaigoje perskaitomi sutarimo būdu priimti sprendimai ir paaiškinimai mažesnėms darbo grupėms. Tada būna pertrauka užkandžiams, parūkymui ir tualetui.

         Tris savaites iš keturių po pertraukos pasidalinama į darbo grupes. Kai kurios grupės aptaria ateities plėtros idėjas, t.y. pastatų atnaujinimą, pokyčius struktūrose, ateities planus ir pan. Kitos grupės gali aptarinėti daugiau teorinio pobūdžio politinius ir socialinius klausimus. Dauguma iš šių grupių įsileidžia svečius, kurie gali stebėti jų darbą. Ketvirtą savaitę po pertraukos darbo kolektyvai ar už komunos ribų dirbantys žmonės pateikia savo veiklos ataskaitas. Dažnai tokia ataskaita vyksta klausimų ir atsakymų forma, nes raštu surašyta ataskaita mažiausiai prieš savaitę iškabinama vienoje iš skelbimų lentų.

         Bendras sutarimas (konsensusas)

         Visi svarbesni ir esminiai sprendimai komunoje priimami bendru sutarimu. Tai, ką žmonės laiko svarbiu, keitėsi metams bėgant, kartais dėl to kildavo diskusijos ir net konfliktai. Pasiūlymus gali teikti tiek kolektyvai, tiek atskiri žmonės, bet sprendimo priėmimo procesas prasideda vienoje iš plenumo darbo grupių, kur pasiūlymas aptariamas ir formuluojamas tolimesnei eigai. Dėl pasiūlymų nebalsuojama. Surašytas pasiūlymas paviešinamas - mažiausiai savaitę kabo komunos skelbimų lentoje. Tokiu būdu kiekvienas gali susipažinti su pasiūlymu ir pateikti savo pataisymus, papildymus ar paprašyti daugiau laiko pasiūlymui apgalvoti. Pasiūlymo kritikai skatinami įsijungti į darbo grupės veiklą ir surasti visom pusėms tinkamą kompromisą.

         Papildytas ar naujai surašytas pasiūlymas vėl iškabinamas savaitei, ir jei nekyla nauja kritikos banga, kitame plenume jis perskaitomas ir laikoma, kad pasiūlymas priimtas. Net ir šiuo sprendimų priėmimo momentu komunos narys gali pasakyti, kad jam ne viskas patinka ir atidėti sprendimo priėmimą vėlesniam laikui. Tačiau ši veto galimybė nėra absoliuti, nes apimti emocijų žmonės ne visada gali išlikti ramūs. Susidarius tokiai padėčiai, numatyta tam pasiruošusių tarpininkų pagalba.

       

         Žodžiai ir darbai

         Daugelis lankytojų žavisi mūsų principais, draugiškumo, darnaus gyvenimo būdo ir politinio aktyvizmo deriniu. Egzistuojančios sistemos kritika mums yra daugiau nei vien tik teorija. Mes kovojame ne tik prieš atominę energetiką, naują greitkelį ar fašizmo ir nacionalsocializmo augimą Vokietijoje. Mes siūlome ir patys įgyvendiname alternatyvas. Ir įrodome, kad aplinkai draugiškas transportas, ūkininkavimas, energijos gavyba, statyba ir remontas gali būti ekonomiškai ir socialiai naudingi. Aplinkosauginė ir finansinė nauda dažnai pasiekiama dalinantis, pvz., transporto priemonėmis.

         Mobilumas ir transporto priemonės

         Šiuo metu mes turime 11 bendro naudojimo transporto priemonių. Vidutinio dydžio sunkvežimiukas priklauso statybininkų kolektyvui, du minivenai - statybininkams ir staliams. Dar yra 7 lengvieji automobiliai (vienas varomas dujomis, keturi - augaliniu aliejumi ir dyzelinu, vienas varomas vien dyzelinu, o vienas - bešviniu benzinu). Turime ir motociklą. Jei prireikia transporto priemonės, pakanka pasitikrinti, ar yra laisvos technikos norimu laiku, užrašyti savo vardą, norimą laiką ir kelionės tikslą (tam atvejui, jei kas nors irgi norės važiuoti ta pačia kryptimi). Norimu laiku tiesiog pasiimi raktelius ir važiuoji.

         Papildomai dar turime 9 metinius bilietus viešąjam transportui. Tramvajaus linija su Kaseliu gali naudotis bet kas. Nemažai keliaujama traukiniu, o trumpiems atstumams beveik kiekvienas turi dviratį.

       

         Maisto gamyba

         Visi maisto gamybos padaliniai augina organišką maistą, nenaudoja cheminių trąšų ar pesticidų. Dalis produkcijos parduodama komunai priklausančioje maisto prekių parduotuvėje, tačiau didžioji maisto dalis sunaudojama komunos reikmėms. Apie 2/3 komunoje suvalgomų vaisių ir daržovių užsiauginame patys, o pienas ir jogurtas gaunamas vien tik iš mūsų nedidelės gyvulių fermos. 70% komunoje suvalgomo sūrio pagaminama mūsų sūrinėje. Dauguma suvartojamos mėsos (ne taip jau ir daug) gaunama iš mūsų karvių ir kiaulių. Didesnė dalis kitokio maisto taip pat yra organiška ir, jei tik įmanoma, pagaminta mūsų regione. Dažnai toks maistas gerokai brangesnis nei pardavinėjamas prekybos centruose, bet mes galime sau tai leisti, nes perkame maistą dideliais kiekiais ir turime didelę virtuvę, kur 5 žmonių kolektyvas su savanoriais ruošia maistą visai komunai. Daugelis patiekalų yra vegetariški, visada stengiamės sudaryti veganiška alternatyva. Kartą per savaitę, kaip trečioji alternatyva, būna mėsos patiekalas. Iš esmės mes vartojame labai mažai maisto, atvežto iš už Europos ribų, tik tada, kai jis pažymėtas teisingos prekybos ženklu, pvz., kava ir arbata, užauginta kolektyvų ar kooperatyvų.

         Statybos

         Norėdami turėti daugiau gyvenimo, darbo ir žaidimų erdvės, mes turime statyti ir perstatyti. Vienas iš stambesnių šiandienos projektų - centrinis Kirchwego pastatas, yra jau baigtas. Naujai apšiltinti ir užtinkuoti fasadai papuošti didžiule išpiešta vaivorykšte virš vaikų darželio patalpų. Prieš du metus pakeistas stogas. Prieš kelis metus baigtas seminarų centras ir pastatas Mittelstrasse gatvėje, iš kurio atsiveria vaizdas į Losse upę ir kaimo želdinius. Tačiau kiti pastatai vis dar laukia renovacijos. 2004 metų rugpjūtį baigėme stalių dirbtuvių perstatymus ir beveik baigėme darbus su taip vadinamu “paslaugų namas”, kuriame yra komunos administracija, pagyvenusių žmonių centras, patalpos seminarams ir kitiems užsiėmimams. Virš stalių dirbtuvių ir metalo dirbtuvių sumontavome saulės energijos gavybos plokštes ir pardavinėjame elektros energiją elektros tinklams.

       

         Ekologiškumo tyrimas

         Vienerius metus (2001-2002 m.) tyrėme savo veiklos ekologiškumą, ypač transporto ir maisto srityse. Bandėme detaliai fiksuoti visą savo vartojimą atskirdami, ką gaminame sau ir ką kitiems. Tyrėme transporto priemonių ir metinių bilietų naudojimą norėdami sužinoti, ką dar galima patobulinti. Buvo stebimas ir energijos suvartojimas (ką suvartojame ir ką pasigaminame patys). Dalį komunos pastatų šildome degindami medieną centrinėje katilinėje, kitą dalį šildome dujomis ir elektra. Dalį elektros energijos parduodame tinklams. Stebėjome elektros suvartojimą fermoje, kur už energiją mokame „Greepeace” organizacijai. Vėliau, nuo 2003 m., visa komuna perėjo prie „Greenpeace” tiekiamos energijos.

         Šis tyrimas buvo atliekamas kartu su Kaselio universitetu, buvo renkami aplinkosauginės darnos duomenys ir iš kitų dviejų alternatyvių komunų bei keleto namų ūkių. Rezultatai parodė, kad komuna yra žymiai ekologiškesnė nei vidutinė Vokietijos šeima, ekologiškesnė nei ekologiški ūkiai, bet vis dar naudoja daugiau resursų nei jų vidutiniškai tenka vienam žemės gyventojui. Galite susipažinti su tyrimo rezultatais ir pažiūrėti 17 min. filmuką apie projektą anglų kalba.

         Politinis poveikis

         Pažiūrėjus į mūsų pagrindinių principų sąrašą, aiškiai matyti, kad Niederkaufungeno komuna yra politinis projektas. Jis turi politinį poveikį įvairiuose neparlamentiniuose lygiuose. Kai kurie komunarai buvo labai aktyvūs įkuriant laisvą nuo genetinių technologijų zoną, organizavo demonstracijas ir įtikinėjo vietinius ūkininkus pasirašyti deklaraciją, kad neaugintų genetiškai modifikuotų augalų ir nenaudotų genetiškai modifikuotų maisto papildų. Dalis komunarų aktyviai prisidėjo prie ATTAC grupės Kaselyje įkūrimo. Komunos nariai aktyviai dalyvauja Kaselio moterų centro, autonominio socialinio centro „Bazille“ ir nekomercino- nevalstybinio radijo „Free radio Kassel” veikloje.

         Dalis komuną palikusių žmonių apsistojo Kaufungene ir tokiu būdu veikia vietos bendruomenę. Jau pats nuolatinio komunos egzistavimo faktas daro svarbią įtaką regiono antiautoritariškai nusiteikusiems kairiesiems. Mes esame skaitlingiausia kairiųjų libertarų grupė regione, todėl daugelis vietinių aktyvistų į mus žiūri kaip į galimos visuomenės pavyzdį.

         Komuna yra svarbi politinių komunų tinklo Vokietijoje dalis. Kartu su dar keliomis komunomis (Waltershauseno, Villa Locomuna) mes nuolat organizuojame susitikimus „Los Geth's”, per kuriuos ieškantys komunų ar norintys įkurti savo komunas žmonės susitinka su veikiančių komunų atstovais ir 3-4 dienas diskutuoja, pramogauja bei dalyvauja užsiėmimuose.

       

         Socialiniai ir seksualiniai santykiai

         Komunoje reiškiasi patys įvairiausi santykiai. Populiari komunos santykių klišė, teigianti, kad „visi miega su visais”, nėra teisinga. Čia yra daug ir įvairių santykių pavidalų, o dvi svarbiausios tokių santykių formos - darbo kolektyvai ir gyvenimo grupės - pakankamai retai sutinkamos kur nors kitur. Kita vertus, čia yra daug porų, tiek heteroseksualių, tiek lesbiiečių. Yra porų, kurios kartu jau daugiau nei 20 metų, jų vaikai jau paaugliai. Yra jaunų porų su kūdikiais ir ikimokyklinukais. Yra abiejų lyčių žmonių, eksperimentuojančių su atvirais santykiais, yra biseksualų, yra vienišių. Šiuo metu komunoje nėra homoseksualių vyrų, bet veikia radikalios vyrų terapijos grupė, kur nuolatos susitikinėja vyrai ir dalinasi savo džiaugsmais, emocijomis ir problemomis. Jei santykiai tampa problematiški, galima kreiptis į patarėjus, tarpininkus ar neprievartinio bendravimo grupę, naudojančią M. B. Rosenbergo konfliktų sprendimo metodą.

         Gyvenimas persipynusiose struktūrose

         Komunarai susiję ne tik kaip vienos didelės komunos nariai. Mes gyvename persipynusiose grupių, darbo kolektyvų, partnerių ir draugų tinklų struktūrose. Tai gali gana stipriai struktūrizuoti gyvenimą su aiškiais nuolatiniais įsipareigojimais ir susitikimais (kolektyviniai susitikimai, gyvenimo grupės vakarai, plenarinių susitikimų darbo grupės, repeticijos ir pan.). Kiekvienas komunaras priklauso kelioms komunos subgrupėms, kurios tarpusavyje įvairiais būdais susisieja per jų narius. Kolektyvai tarpusavyje irgi persipynę įvairiais ryšiais, pvz., virtuvės kolektyvas ruošia maistą vaikų darželiui, seminarų centrui ir pagyvenusių žmonių dienos centrui. Suvirintojai iš metalo dirbtuvių remontuoja žemės ūkio techniką fermos kolektyvui. Žodžiu, visi mes esame glaudžiai susiję.

       

         Infrastruktūra

         Dalinimasis transporto priemonėmis neša ekonominę naudą, o bendras naudojimasis kitais daiktais leidžia mums naudotis tuo, ko daugelis žmonių negalėtų sau leisti. Komuna turi kelių tūkstančių knygų biblioteką, deja, kol kas nesukatalogizuotą. Taip pat turime media kambarį su didele videofilmų kolekcija ir keliais grotuvais, kuriais gali naudotis visi komunos nariai. Turime ir DVD grotuvą su kol kas nedidele įrašų kolekcija. Vienas komunaras sudarė kelių tūkstančių komunoje esančių CD diskų sąrašą, tuo sudarydamas galimybę kitiems komunos nariams žinoti, kokios muzikos čia yra, ir supaprastinti naujų diskų pirkimą ir skolinimąsi. Mėgstantys kurti muziką komunarai gali naudotis muzikos kambariu su didele muzikos instrumentų kolekcija (privačių ir bendrų) bei miksavimo sistema. Yra ir ramus, meditacijai skirtas kambarys.
Turime nemažą kolektyvinę rūbinę, kur kiekvienas gali pasirinkti jam tinkantį rūbą ar papildyti rūbų kolekciją. Čia yra ir nemažas vakarėliams ir festivaliams skirtų kostiumų pasirinkimas. Šalia komunos administracijos patalpų yra du kambariai su kompiuteriais, faksais, kopijavimo mašinomis, spausdinimo mašinėlėmis ir pan. Be to, šalia darbo kolektyvų naudojamų dirbtuvių yra keletas dirbtuvėlių su medienos apdirbimo įrankiais, dažymo ir puošimo medžiagomis, stovyklavimo įranga ir kitais naudingais reikmenimis.

         Lankymasis

         Mes maloniai sutinkame lankytojus, ypač žmones iš kitų komunų, o taip pat ieškančius patarimų ar norinčius prisijungti prie mūsų. Tačiau, kaip ir dauguma kitų komunų, norėtume, kad lankytojai iš anksto praneštų apie savo atvykimą, papasakotų ką nors apie save, paaiškintų, kodėl jie nori mus aplankyti. Mes neturime specialiai lankytojams skirto žmogaus, todėl pranešimas apie atvykstančius lankytojus pakabinamas ant skelbimų lentos ar paskelbiamas savaitiniame plenume. Lankytojais rūpinasi savanoriai, o tai reiškia, kad kartais tokių išvis neatsiras. Dauguma lankytojų paprastai nori padirbėti kartu su mumis. Karts nuo karto čia apsilanko žmonės tik dėl savo studijų ar tyrimų. Kitaip nei kai kurios komunos, mes neturime nakvynės ar svečių namų. Labai prašome, jei tik įmanoma, palikite savo naminius gyvūnus namie.

         Aplinkosauginiais sumetimais norėtume, kad lankytojai atvyktų viešuoju transportu. Iš pagrindinės Kaselio geležinkelio stoties iki čia kursuoja tramvajus, o nuo stotelės iki komunos tik penkios minutės kelio. Tikimės, kad svečiai iš kitų pasaulio vietų gerai žino apie reikšmingą lėktuvų keliamą taršą, todėl lankysis Europoje ilgesniam laikui, o ne vien dėl vizito į Kaufungeno komuną.

       

         Išvados

         Vietoje išvados štai jums vieno komunos lankytojo įrašas svečių knygoje: „Tai tiesa! Rojus yra! Komuna yra gyvas jau dabar egzistuojančios ateities civilizacijos įrodymas.”

         Gal kiek per daug optimizmo, nes visi mes gimėme ir augome patriarchalinėje, hierarchinėje, konkurencinėje sistemoje. Mes vis dar elgiamės taip, kaip mus mokė šeimose, mokyklose ir masinio informavimo priemonėse. Galbūt tai, kaip mes bandome gyventi dabar - ekologiškai, be lyderių ar pavaldinių, dalinantis ir bendradarbiaujant - kada nors perkeis mūsų sąmonę ir įprastus elgesio standartus. Gal čia išaugę vaikai bus kitokie nei mes. Jie bent jau turi šansą, kurį turėjo tik keli iš mūsų. Be alternatyvų esamai sistemai kūrimo ateitis atrodo nyki. Niederkaufungeno komuna nėra rojus, bet ji įrodo, kad ateities civilizacija gali egzistuoti. „Filosofai tik įvairiai interpretuoja pasaulį, svarbiausia jį keisti” (K. Marxas „Tezės apie Fojerbachą”).

         Pagal http://www.kommune-niederkaufungen.de parengė RB

        2009 06 25