Tūkstantis ir viena naktis tarp tūkstančio ir vieno kūno. Kapitalizmui tarnaujančios pirmadieninės darbo liaudies susibūrimas komunistiniame rojuje. Laukai, angarai ir dulkės. Muzika, muzika, muzika. Alus, svaigalai. Šiukšlės. Eilės prie tualetų. Pasimatymai prie vandens čiaupo plaunant indus arba kojas. Vokietijoje dievinamas festivalis „Fusion“ šiemet skaičiuoja savo tryliktus metus. Būtent šiais metais festivalis sulaukė rekordinio skaičiaus dalyvių – 60 tūkstančių. Kaip tikrame komunistiniame rojuje, bilietų kiekis ribojamas nebuvo.
Kaip ir kiekvienais metais, birželio pabaigoje Mecklenburgo žemėje, buvusioje rusų aviacijos bazės teritorijoje vyksta ypatinga muzikinė stovykla. Keturias dienas „Fusion“ čia siūlo pagyventi atostogų komunizmo režime. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Fusion“ stipriai politiškai užsiangažavęs. Savo simbolikoje, ženkle ir kitur naudoja kirilicos šriftą. Ribas žyminčiose juostose – užrašai „make capitalism history“. Tokį komunikacijos toną tam užduoda pati aplinka – aviacinė bazė su tikrais lėktuvais ir pakilimo takais. „Fusion“ organizatoriai stengiasi parodyti, kad elektroninės muzikos ir alternatyvaus meno gerbėjų susibūrimas gali reikšti kai ką daugiau, nei vien tik muzikos gerbėjų susibūrimas.
„Fusion“ unikalūs tuo, kad siūlo festivalio dalyviams visišką laisvę. Čia gali elgtis kaip nori ir kada to nori, tik nekenkiant kitiems. Čia nėra jokių tabu ir draudimų. Tai utopija, paralelinis pasaulis, kurį kiekvienas gali susikurti ir patirti „Fusion“ metu. Įeinant į festivalį galima neštis ką nori, čia niekas netikrina nei kišenių, nei kuprinių. Beje, spauda šiame festivalyje nepageidautina. Akreditacijų paprasčiausiai nėra.
{youtube}gHuqLXb_H5s{/youtube}
Susikūrimo pradžioje „Fusion“ buvo nedidelis DIY festivalis, organizuojamas nedidelės entuziastingų žmonių grupelės. Kiekvienais metais augant festivaliui, žinoma, atsiranda ir skeptikų. Kai kurie ištikimi „Fusion“ dalyviai po kelių dienų net papustė padus ir vyko namo, skųsdamiesi, kad festivalis „nebe toks, koks buvo“. Tačiau masių skeptikų visuomet buvo ir bus.
Kaip ir nemažai kitų tikrųjų DIY festivalių, „Fusion“ neskiria lėšų reklamai bei vadovaujasi kūryba „ką randu – tą kalu“. Čia rasit beveik dvidešimt scenų – viena jų imituoja pliažą, kitoje – kabareto dvasia, trečioje sukasi disko kamuoliai, pakibę nuo medžio šakos.Didelė trance ir techno scenų įtaka pasufleravo „Fusion“ festivaliui pasakos tematiką. Daugelis scenų apstatytos raketomis arba atomo formos supynėmis, kreivais kreivo laiko skaičiuokliais. Trance scena dekoruota dinamiškų spalvų audinių neoninėmis instaliacijomis, kurios, aišku, sustiprina naktinius vaizdinius, o kai kam gal ir haliucinacijas.
Ypatinga atmosfera festivalyje sutemus. Naktį nesimato žmonių siluetų, žmonės susilieja į didžulę vientisą pulsuojančią masę. Prie viso to – mėnulio verti peizažai – mėlynai apšviesti medžiai, raudonai apšviesti koncertiniai angarai, kilometro ilgio žali lazerio spinduliai.
Svarbus festivalio atributas – line up'as. Festo programa (turbūt specialiai) būna šiek tiek užslaptinta, ji būna pristatoma praktiškai jau prasidėjus festui. Atlikėjai renkami remiantis vienu vieninteliu kriterijumi – tai negali būti labai dideli vardai, atvirkščiai, renginys pabrėžtinai remia nekomercinius projektus ir menininkus.
Egzistuoja ir žavi nesuplanuota festivalio pusė – tai niekam nežinoma, neprognozuojama ir dėl to įdomi festivalio dalis, kai atlikėjai improvizuodami atlieka savo kūrinius tarp palapinių. Pavyzdžiui, juodas golfukas su atidaryta bagažine feste reiškė, kad atsitrenkei į duetą Trap, kurie dviese pliekė gyvają elektroniką. Nedidukas Moog sintezatorius ir būgnai taip nuoširdžiai kalė ritmą, kad šokėjai pasijusdavo kaip bitės meduje ir griuvo ant mašinos. Kitas atradimas einant pakeliui iš palapinių į tualetus buvo grupė iš Izraelio The Genetic Mistake. Atsivežę visą soundsystem Izraelio grupė The Genetic Mistake skrodė karštą saulę garbanotais elektrinės gitaros rifais. Grojo kažką panašaus į Led Zeppelin, o vokalistė demonstravo kietą medieval-gypsy stiliuką ir vis prašė mylimos publikos susukti jiems džointą.
{youtube}EFitRwPO5f8{/youtube}
„Fusion“ yra fusion turinio ir žmonių prasme. Jie neapsiriboja nei muzikiniais stiliais, nei meninėmis formomis. Nors nuotaikos diktatoriai yra techno ir trance scenos, čia sukasi IDM, dubstep, grime, hardcore, ska, balkan, tribal, breakbeat, punk ir jų visų mišiniai. „Fusion“ feste buvo: niujorkiečiai Ratatat, į kurių pasirodymą netilpo tūkstantis norinčiųjų, rūgštus prancūzų duetas Birdy Nam Nam, acid pankai Alec Empire, psihodeliškieji naujazelandiečiai An Emerald City, švelnios elektronikos atlikėjas Kashiwa Daisuke, krikščioniškojo Oi! grupė iš Hamburgo Jesus Skins, gypsy kolektyvas KAL iš Belgrado, techno dievai Turmspringer, Sven Dohse, hardcore hip-hop iš Didžiosios Britanijos Killa Instinct , graikų reggae Locomondo ir dar nesuskaičiuojamos krūvos įdomių grupių ir didžėjų. Beje, programoje turėjo groti ir M.I.A, tačiau neatvyko. Su devyniolika scenų ir tokia grupių gausa bei garantuotu šventimu penkias dienas festivalio išankstiniai bilietai kainuoja tik 35 eurus.
Pavargus nuo muzikos čia galima ir edukuotis – feste yra teatras, performansai, kinas, instaliacijos, gender ir queer seminarai. Čia galima atvykti net su vaikais ir šunimis. Taip pat egzistuoja pusiau efektyvi šiukšlių surinkimo kontrolės sistema – atvykus su bilietu yra įteikiamas šiukšlių maišas, kurį užpildžius ir grąžinus festivalis atiduoda penkis eurus. Įdomūs ir įvairūs čia ir žmonės – tik spėk dairytis. Dažniausiai sutinkamas tipažas – tai visą Europą užvaldę naujieji reiveriai – miesto hedonistai, pasibalnoję nosis „Ray-ban“ akiniais, mikliai trepsintys sulig techno viražais. Šitie miestiečiai ir yra labiausiai išsiilgę tokios dulkinos, visus suvienijančios utopinės muzikinės šventės.
