Šis pranešimas bus perskaitytas Laisvojo universiteto (LUNI) vasaros stovyklos videodiskusijoje 2009 m. liepos 10 d.

 

1968-ųjų Paryžius: už laisvę ir savivaldą

Prancūzijos studentų bruzdėjimai prasidėjo1967 metų rudenį. Pasireiškė seniai kauptas Prancūzijos studentų nepasitenkinimas griežtos tvarkos taisyklėmis, perpildytomis auditorijomis ir visišku studentų beteisiškumu. Per Prancūziją nuvilnijo studentų mitingų banga, jie reikalavo skirti papildomas finansines lėšas, įvesti studentų savivaldą, pakeisti aukštojo mokslo sistemos prioritetus. Lapkričio 21-ąją Nantere, Paryžiaus priemiestyje, studentai apgulė administracijos pastatą ir privertė dėstytojus leisti dalyvauti universiteto savivaldos organų darbe. Gruodžio mėnesį šalyje surengta studentų veiksmo savaitė, kurioje dalyvavo studentai iš Paryžiaus, Meno, Dižono, Lilio, Reimso ir Klermono-Ferano. Nuo 1968 metų vasario iki balandžio Prancūzijoje buvo surengtos 49 didelės studentų akcijos, o kovo 14-ąją studentai netgi šventė Nacionalinę veiksmo dieną.

Kovo 22-ąją Nantero studentai užėmė administracinį korpusą ir pareikalavo paleisti 6 draugus, Nacionalinio Vietnamo gynimo komiteto narius, kurie kovo 20-ąją, protestuodami prieš Vietnamo karą, užpuolė „American Express” atstovybę ir už tai buvo suimti. Studentai įkūrė neoanarchistinį „Kovo 22-osios“ judėjimą, jo  lyderiu tapo Prancūzijoje besimokantis žydų kilmės Vokietijos studentas Danielis Cohn-Benditas.

                           {youtube}WDgF6FtG0oY{/youtube}

Gegužės 3-iąją draugų iš Nantero palaikymo demonstraciją surengė Sorbonos studentai. Sorbonos rektorius paskelbė nutraukiąs paskaitas ir iškvietė policiją. CRS atakavo to visiškai nesitikėjusius studentus, mūšiai išsiplėtė beveik visame Lotynų kvartale. Jėgos buvo maždaug lygios: po 2 tūkstančius studentų ir policininkų. Keli šimtai žmonių buvo sužeisti, 596 – sulaikyti.

Gegužės 15 dieną studentai užėme „Odeono” teatrą ir pavertė jį atviru diskusijų klubu. Gegužės 16-ąją Sorbonai ėmė vadovauti 15 žmonių okupacinis komitetas. Tuo metu studentai toliau užiminėjo universitetus. Nuo jų neatsiliko ir darbininkai – gegužės 17-ąją jie buvo užėmę pusšimtį įmonių.

Birželio 12-ąją valdžia pradėjo puolimą. Buvo uždraustos visos pagrindinės kairiosios grupuotės, į Vokietiją ištremtas Cohn-Benditas. Birželio 14-ąją policija išvarė studentus iš „Odeono”, o 16-ąją užėmė Sorboną. Birželio 13 ir 30 dienomis (dviem turais) įvyko parlamento rinkimai. Revoliucijos šmėklos išgąsdinta „vidurinė klasė” draugiškai prabalsavo už de Gaulle’is. Studentų revoliucija pralaimėjo.

2009-ųjų sausis: pacifistinių okupacijų banga Jungtinėje karalystėje

2009 m. sausio mėn. buvo okupuoti 26 (kitais duomenimis – 29) Jungtinės Karalystės universitetai. Okupacijos buvo nukreiptos prieš 2008 m. gruodžio 27 d. Izraelio pradėtą karą Gazos ruože. Sausio 13 d. buvo okupuota Orientalistikos ir Afrikos šalių studijų mokykla (School of Oriental and African Studies, SOAS), vėliau – Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokykla (London School of Economicsand Political Science, LSE). Netrukus universitetų okupacijos tapo kasdienybe. Tai pirmoji tokia galinga studentų pasipriešinimo lavina per 20 metų.

                           {youtube}eOZut3Oa_Ys{/youtube}

Sausio 20 d. apie 50 Karališkojo koledžo (King's College) studentų okupavo auditorijas. Okupacija tęsėsi 14 dienų. Buvo iškelti 8 reikalavimai: 1) politiškai pasmerkti Izraelio veiksmus ir Gazos universitetų bormardavimą, 2) Atimti iš Shimono Pereso KK garbės daktaro titulą, 3) Suteikti 5 stipendijas Palestino studentams 4) Universiteto vadovybė turi įsteigti fondą ir rinkti lėšas Gazos žmonėms, 5) KK turi užmegzti ryšius su kitomis aukštosiosmis mokyklomis ir kartu pasisakyti prieš Gazos okupaciją, 6) KK turi paviešinti savo tyrimus karinėje srityje, 7) Visos senos knygos, kompiuteriai ir technika turi būti padovanota Gazos universitetams, 8) Nesiimti represijų prieš studentus, kurie dalyvavo protestuose ir universitetų užėmimuose. Vasario 2 dieną protestuojantys studentai pranešė, kad universiteto vadovybė „patenkino 7,5 iš 8 reikalavimų“.

                           {youtube}YOL5yIX0JQc{/youtube}

Sausio pabaigoje buvo užimtas ir Londono Karalienės Marijos (Queen Mary) koledžas. Mokslo instituciją koledžą okupavusiems jaunuoliams paramą pareiškė garsus JAV lingvistas ir disidentas Noamas Chomsky’is. „Man labai malonu girdėti apie jūsų drąsius ir garbingus veiksmus. Jie ypač svarbūs dėl to, kad Didžioji Britanija smarkiai prisideda prie žvėriško Gazos puolimo. Ji savo vaidmeniu nusileidžia tik Jungtinėms Valstijos – gėda mums visiems”. Okupacijos manifeste piktinamasi, kad universitetas neboikotuoja prekių, kurias teikia kompanijos, remiančios karines operacijas Gazoje. Be to, studentai įtaria, kad universitetas yra susijęs su ginklais prekiaujančiomis kompanijomis GKN ir Cobham. Universiteto valdžios buvo reikalaujama, kad ši pasmerktų visus Izraelio Gazoje įvykdytus karo nusikaltimus, paviešintų universiteto rėmėjų sąrašus ir nutrauktų ryšius su kompanijomis, kurios skatina smurtą ir prievartą. Be to, buvo reikalaujama, kad universitete būtų kuriamos pagalbos programos Palestinos universitetams, kurios padėtų į Londoną atvykstantiems studentams.

JK universitetų okupacijų banga sukėlė tolesnius protestus. Susiformavo judėjimas „Kitoks išsilavinimas – įmanomas“ (Another Education is Possible). Studentai nebekovoja už taiką, jie  už nemokamą mokymąsi ir stipendijas visiems studijuojantiems (Free Education and Grants for All). Vasario 25 d. Londone įvyko demonstracija, kurioje dalyvavo apie 1000 studentų. Jos šūkis skelbė: „Studentai ir darbininkai, vienykitės ir kovokite!“

                           {youtube}lUlKXddjMKI{/youtube}

2009-ųjų vasaris: studentai nori atsiimti Niujorko universitetą

2007 m. Niujorko studentų grupė „Studentai už radikalias permainas“ („Students Creating Radical Change“) pradėjo kampaniją prieš finansines Niujorko universiteto vadovybės machinacijas ir biudžeto formavimo neskaidrumą. Spalio mėnesį surengta kampanija „Ką slepia NYU?“, kuri siekė demaskuoti universiteto administracijos korupciją ir nelegalų pelnymąsi studentų sąskaita.  2008 m. SCRC grupė susijungė su kitais studentų judėjimais ir virto grupe „Atsiimk Niujorko universitetą!“ („Take Back NYU!“). Grupė rengė įvairias antikorupcines akcijas, leido brošiūras, rašė laiškus, platino informacinius lapeliu, pasisakė už studijų mokesčio sumažinimą, kol galų gale studentų kantrybė trūko – 2009 m. vasario 18 d. jie okupavo Kimmel centro pastatą ir užsibarikadavo 3 aukšto valgykloje. Studentai reikalavo paviešinti universiteto finansinius dokumentus ir sulaukti atsakymo į klausimą „Mes mokame po 15 000 dolerių už abejotinos kokybės mokslą. Kur dingsta mūsų pinigai?“

                           {youtube}D-tctsKWtbs{/youtube}

Prie universitetą užėmusių studentų jungėsi vis nauji žmonės, lauke nuolat būriavosi didžiulė „palaikymo komanda“.

                           {youtube}MizOJq65Gx8{/youtube}

Tačiau galų gale įsikišo policija, ir studentai turėjo apleisti užimtas patalpas.

                           {youtube}juBhQfgedE0{/youtube}

Informaciją apie šį įvykį paviešino visos didžiosios naujienų agentūros.

                           {youtube}rdk_12j2l9E{/youtube}

Universiteto okupacija tęsėsi 2 paras, tačiau neatnešė lauktų rezultatų: vietoj to, kad patenkintų studentų reikalavimus, universiteto vadovybė pasitelkė jėgos struktūras ir grubiai numalšino maištininkus. Šiaip ar taip, šis universiteto užėmimo veiksmas pridėjo patirties studentų aktyvistams ir parodė tikrąjį universitetinio establišmento („nutukusių akademikų“) veidą.

                           {youtube}qTshoppsBqc{/youtube}

2009-ųjų balandis: Rytų Europos studentai prieš mokslo apmokestinimą

Amerikos studentai protestuoja prieš žvėriškas studijų kainas, tuo tarpu Rytų Europos studentai užiminėja universitetus protestuodami prieš kapitalizmo santykių įsigalėjimą akademinėje sferoje. 2009 m. balandžio 20 d. Zagrebo universiteto (Kroatija) studentai, protestuodami prieš aukštojo mokslo apmokestinimą, okupavo filosofijos fakultetą. Kitą dieną trumpam buvo okupuotas Zadaro universitetas. Studentai reikalavo teisių į nemokamą mokslą, kurios būtų garantuotos visiems besimokantiems – bakalaurams, magistrams ir doktorantams.

                           {youtube}nyE7atsB2hY{/youtube}

Fakulteto okupacijos metu vietoje valstybinių mokymo planų studentai sukūrė alternatyvią savišvietos programą, pagal kurią rengiamos paskaitos, atviros diskusijos, seminarai ir kino seansai. Šiuos užsiėmimus galėjo lankyti kiekvienas norintis mokytis žmogus. Kiekvieną vakarą užimtame fakultete buvo rengiamas plenarinis posėdis, kurio metu studentai sprendė, kuo jie užsiims rytoj.

Fakultetą okupavusius studentus palaikė daugybė organizacijų, judėjimų ir asmenų Kroatijoje ir visame pasaulyje. Iniciatyvą už nemokamą mokslą remia Noamas Chomsky, Slavojus Žižekas, Judith Batler ir kiti.

                           {youtube}jptFP6FYFCc{/youtube}

2009-ųjų birželis: Londono studentai prieš rasizmą universitetuose

Birželio 15 d. Londono universiteto studentai, protestuodami prieš susidorojimą su universiteto darbuotojais, užėmė Orientalistikos ir Afrikos šalių studijų mokyklą (School of Oriental and African Studies, SOAS). Okupacijos priežastis buvo birželio 12-osios įvykiai, kai migracijos tarnyba SOAS teritorijoje surengė žvėriškas universiteto valytojų gaudynes, nes įtarė, jog šie žmonės yra nelegalai. Buvo suimti 9 darbuotojai, vieną jų ištiko širdies smūgis. Pirmadienį, birželio 15 d., pusę devynių ryto fakulteto studentai surengė protesto demonstraciją skvere priešais administracijos pastatą.

                           {youtube}Vih_oIPHUNc{/youtube}

                           (Pastarieji 3 videofilmai ganėtinai ilgi, todėl patartina žiūrėti tik jų pradžią)

Po demonstracijos apie 40 studentų užėmė dekanato patalpas ir užsibarikadavo jose. Fakultetą okupavusių studentų kreipimesi rašoma: „Universitetai turi būti mokslo šventovės, o ne prievartos ir represijų vieta. SOAS vadovybė sugadino savo reputaciją bendradarbiaudama su represinėmis struktūromis ir negindama savo darbuotojų teisių“. Fakulteto administracijos patalpas užėmę studentai iškėlė 11 reikalavimų: paleisti suimtus darbuotojus, uždrausti migracijos policijai įžengti į universiteto teritoriją, netrukdyti profesinių sąjungų veiklai ir t. t. 

                           {youtube}p9WoqaqLXuk{/youtube}

Ši universiteto okupacija buvo sėkminga – po savaitės visi reikalavimai buvo įvykdyti.

                           {youtube}ejUfi81nmQ0{/youtube}

Didžiausios ir ilgiausiai trukusios universitetų okupacijos buvo surengtos 1968 metų gegužę ir birželį Paryžiuje, tačiau 2009 m. pirmojoje pusėje prasidėjo nauja studentų protestų banga, kurią daugelis vadina „antraisiais 68-aisiais“. 1968 m. Paryžiaus studentai troško laisvės, savarankiškumo ir savivaldos, o šiandien studentai okupuoja universitetus vedini pačių įvairiausių – politinių, ekonominių ir kultūrinių – tikslų. Šiandieniniai studentai dažniausiai protestuoja prieš nepakeliamas studijų kainas (NYU) arba mokesčio už studijas įvedimą (Zagrebo universitetas). Kita vertus, studentams nesvetimos ir politinės universitetų okupacijos – Jungtinės Karalystės studentai užėmė keliolika universitetų protestuodami prieš grobikišką Izraelio karą, o Londono studentai – protestuodami prieš vietinių universiteto biurokratų rasizmą. Universitetų užėmimas iki šiol išlieka pats radikaliausias ir efektyviausias studentų kovos ginklas, kuris būtinai duota vienų ar kitų vaisių: studentų reikalavimai dažniausiai yra patenkinami, o jei jie atmetami, tada laimima informaciniame fronte – apie represijas prieš studentus sužino visas pasaulis. 

                           {youtube}OOeoMVnBjWg{/youtube}

 

        P.S. Šiame pranešime nekalbama apie Prancūzijos, Italijos ir Graikijos studentų veiksmus, nes gali susidaryti įspūdis, jog šių šalių studentai nieko kita neveikia, tik užiminėja universitetus...

 

        2009 m. liepos 9 d.