Alytaus meno streiko bienalėje dalyvavę anarchistai streikininkų kodekso nepažeidė. Jie negamino jokio meno, aktyviai dalyvavo demonstracijose bei monstracijose, kūrė kapitalistinės kultūros žlugdymo planus ir, aišku, noriai bendravo su visais geros valios žmonėmis. Vienas tokių geravalių – šešerių metukų alytiškis Petriukas (visų straipsnyje minimų asmenų vardai pakeisti), netikėtai prisijungęs prie mūsų kolektyvo, besiilsinčio parke. Netrukus su Petriuku užsimezgė egzistenciškai bei filosofiškai gilus pokalbis, kurį įrašėme į diktofoną. Pokalbiui pasibaigus, užsirašėme vaiko adresą ir pažadėjome išsiųsti fotografijas. Petriukas pasakė, kad jų labai lauks, ir liko laukti ant suoliuko, prie sūpuoklių, netoli Alytaus meno mokyklos.
Saulius: Gerai. O tai kas nutiko? Kur tavo mama dabar?
Petriukas: Nu dabar jinai… Nu, stovi biržoj jinai dabar…
Saulius: Stovi biržoj? O ką – ji dirbo anksčiau kažkur?
Petriukas: Nu, ten paliko senuosius tiktai.
Saulius: „Kreiva linija“. O kas tai yra?
Petriukas: Ten kažkur… Kažkokius ten vamzdžius… Nu, nežinau…
Saulius: Tėvas irgi nedirba? Praradęs darbą irgi?
Saulius: Atleido… Tai abudu tėvai nedirba? O kas dar – brolių ar seserų turi?
Saulius: Pusbrolių… O kuo tavo tėvas dirbo?
Saulius: Aišku, dabar nieko nedirba. Kaip jūs išgyvenat tuomet?
Saulius: Aišku… Matai, kas darosi Lietuvoj…
Darius: O kai tu užaugsi – norėsi dirbt ar nenorėsi?
Darius: Dėl pinigų ar dėl to, kad taip reikia?
Darius: Ką čia jau – dėl pinigų (juokiasi). Teisingai… O kiek pinigų nori?
Petriukas: Kiek uždirbsiu, tiek bus gerai.
Darius: Pavyzdžiui, du tūkstančiai nepamaišytų, ar ne?
Darius: O trys tūkstančiai būtų dar geriau?..
Petriukas: Eik tu – du milijonus! (juokiasi)
Saulius: Gerai, nenukrypkim į kvailystes… Ar seniai mama darbo biržoj ieško darbo?
Saulius: Žada jai kažkokį darbą ar nieko?
Petriukas: Nu, buvo kažkur tai mokytis, bet ji nenorėjo…
Saulius: Tai siūlė jai kokį nors darbą, ar ne?
Petriukas: Nu, ten valgyt ruošt… Nu, ten kažkur nuėjo išsimokyt, nu, ten nedavė valgyt, tik reikėjo atsakyt į klausimus…
Saulius: Aišku. O kas moka nuomą? Turite namą? Iš kur maistą gaunat? Vagiat iš parduotuvių?
Petriukas: Mes jau… Savininkas sakė parduot namą…
Saulius: Savininkas liepė jums parduot namą?
Petriukas: Nu, ne parduot, o išsikraustyt iš to namo… Dabar pas babą mes būnam…
Saulius: Jis liepė išsikraustyt iš to namo, nes nemokat nuomos?
Petriukas: Nu, mokam, bet jis nori, kad kas nors kitas gyventų.
Darius: O pas babą – tai kur? Čia, Alytuj?
Darius: Turi savo atskirą kambarį ar neturi?
Petriukas: Tiktai du – babos ir Gintės, mano krikšto mamos.
Petriukas: Nelabai dažnai… Jau seniai buvau…
Darius: Vasarą buvai susitikęs su juo?
Saulius: Tėvas geria? O kas būna, kai išgeria?
Petriukas: Eik tu, rėkia ten visaip…
Saulius: Hmm. O draugų turi kokių nors?
Petriukas: Nu ne, nesusipykau. Tik pasakiau „ateik kitą dieną“, tai ne, neatėjo. Mėnesį laiko neateina…
Saulius: O iš kur maistas? Kaip maitinatės – mama nedirba, tėvas geria?
Petriukas: Pats nežinau. Užpraeitą dieną buvo tuščia piniginė, o po to jau yra piniginėj pinigų... Tai ką čia...
Petriukas: Eik tu. Geriau aš dirbsiu policininku…
Petriukas: Ne, pirma reikia užsidirbt ir valgyt nusipirkt. Reikia gyvent.
