Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. studijas pradės apie 15,5 tūkst. Lietuvos jaunuolių, kurie už mokslą bus priversti mokėti tūkstančius litų. Rugsėjo pradžioje rudens semestras prasidės ir Laisvajame universitete (LUNI), kuriame mokslas – nemokamas. Tiesa, Laisvasis universitetas savo studentams nesiūlo ir studijų baigimo diplomų, nes ko kūrėjai įsitikinę, kad mokytis reikia dėl žinių, o ne vien dėl diplomo ir karjeros. Mokytis LUNI gali kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba, ar studijuoja kitame universitete, ar yra moksleivis, ar bedarbis. LUNI galima išgirsti dalykų, kurie nedėstomi valstybinėse ar privačiose švietimo įstaigose, nes paskaitų temas nusprendžia patys studentai ir dėstytojai, be jokių valstybės aprobuotų mokymo programų ir nurodymų iš šalies.
Laisvasis universitetas (LUNI) – tai alternatyvus savišvietos tinklas, siekiantis suburti įvairius žmones bei jų grupes – dėstytojus, studentus, socialinius aktyvistus, mokinius, dirbančiuosius – visus tuos, kurie nori mokytis, aktyviai dalintis žiniomis ir būti išgirsti. Laisvasis universitetas (LUNI) kuriamas ne kaip institucija, o kaip tinklinė struktūra. Ją formuoja skirtingos iniciatyvos, turinčios skirtingus požiūrius ir nuomones. Mums svarbu, kad universitete įgytos žinios leistų praplėsti teorinį ir praktinį mūsų bendruomenės narių akiratį, kad būtų ugdomas kritinis mąstymas, kuriamos visuomeninės ir gyvenimo būdo alternatyvos. Mokymosi programos sudarinėjamos bendru sutarimu, informacija apie planuojamus užsiėmimus platinama internetu ir kitais nepriklausomais žiniasklaidos kanalais.
Laisvajame universitete nėra valdžios. Tradicinis universitetas didžiuojasi savo autonomija, bet iš tikrųjų yra biurokratinė ir hierarchinė struktūra, puoselėjanti autoriteto galią. Laisvasis universitetas yra horizontalus: atsisakoma bet kokių hierarchinių struktūrų, panaikinama riba tarp dėstytojų ir studentų, studentas virsta dėstytojo bendraminčiu ir dialogo partneriu.
Laisvajame universitete visi lygūs. Tradiciniame universitete reformomis stengiamasi atskirti gerus ir blogus pažymius gaunančius studentus. Į Laisvąjį universitetą kviečiami ne tik studentai, bet ir tie, kurie nestudijuoja – mokiniai, dirbantieji, bedarbiai. Visi jie tarpusavyje lygūs, nes visi gali dalintis žiniomis.
Laisvasis universitetas ugdo laisvus, kritiškai mąstančius žmones. Visų šiuolaikinių universiteto reformų tikslas – kuo glaudžiau integruoti aukštąjį mokslą į valstybinio kapitalizmo sistemą, padarant studentus arba valstybės tarnais, arba laisvosios rinkos sraigteliais. Laisvasis universitetas ugdo laisvą ir kritiškai mąstančią asmenybę, kuri siekia išsilavinimo, o ne tik diplomo ir žadamos karjeros valstybiniame ar verslo sektoriuje.
2008-ųjų pavasarį kilo Lietuvos studentų ir aktyvaus jaunimo nepasitenkinimas aukštojo mokslo reforma – mainais į abejotiną studijų kokybės pagerinimą dalis studentų privalėjo atsisakyti svajonių studijuoti nemokamai. Nepatenkinti studentai rengė protesto akcijas ir netgi buvo užėmę VU centrinius rūmus. Bet vėliau kilo mintis sukurti kitokią erdvę, laisvą ir nuo naujųjų reformų, ir nuo pačios tradicinio universiteto disciplinos. Tokia erdvė buvo skandalingai įkurta 2008-ųjų rugsėjo 11-ąją Vilniuje.
Per pirmuosius savo gyvavimo metus LUNI tapo tikra ateities eksperimentų laboratorija. Jis tarsi klajoklis dažnai keitė savo vietą, į jo veiklą įsitraukė įvairių sričių žinovai, kurie laisvai dalinosi savo sukauptomis žiniomis, bendruomenė nuolatos keisdavosi, ateidavo vis nauji žmonės. Čia buvo galima aptarti pačius įvairiausius dalykus: kritikuoti sekuliarios visuomenės viziją, sužinoti, kaip savarankiškai pasistatyti namą, mėgautis audiovizualine poezija.
Šiuo metu LUNI fakultetai veikia šešiose Lietuvos vietovėse: Alytuje, Klaipėdoje, Kuršėnuose, Panevėžyje, Vilniuje ir Žemaitijos kaime įsikūrusioje „Ekotroboje“. Nuo šių metų rugsėjo LUNI atveria duris Kaune ir Plungėje.
Iki šiol LUNI užsiėmimai būdavo vienkartiniai. Vienkartiniai užsiėmimai minėtuose miestuose buvo rengiami reguliariai, dažniausiai kartą per savaitę, o jų temos būdavo pačios įvairiausios – nuo ufologijos ir arbatos gėrimo ceremonijų iki omnikratijos ir riaušių prie Seimo aptarimo. Vienintelis tokių užsiėmimų atrankos kriterijus – temos alternatyvumas ir aktualumas. Kam nors pasiūlius naują temą, LUNI bendruomenė kolektyviai ją aptardavo ir nuspręsdavo, ar ji yra pakankami aktuali ir alternatyvi. Taip atsirasdavo mokymosi planai.
Nuo 2009 m. rugsėjo pradedami ir tęstiniai užsiėmimai – tai keli ar keliolika užsiėmimų, sujungtų į kursus, kuriuos vienija bendra tematika. Tęstinis kursas tęsis 1 semestrą, t.y. 4 mėnesius. Per semestrą tęstinio kurso vadovas turėtų surengti nuo 4 iki 12 užsiėmimų. Iki semestro pradžios kurso vadovas paskelbs kurso planą, konkrečias užsiėmimų temas ir pageidaujamą užsiėmimų laiką. Visi kiti klausimai – užsiėmimų pobūdis, tęstinumas, atsiskaitymo formos ir pan. – yra kurso vadovo prerogatyva.
LUNI planuoja plėsti savo veiklą, išeiti iš sau įprastų erdvių ir užmegzti ryšius su marginalizuotomis Vilniaus bendruomenėmis, tokiomis kaip Vilniaus romai ar Naujosios Vilnios gyventojai. Užsiėmimai minėtose bendruomenėse bus rengiami pagal jų praktinius poreikius ir norus – bus mokoma anglų ir lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo, suteikiami teisės pagrindai. Taip bus mažinama socialinė, politinė ir kultūrinė šių bendruomenių atskirtis, kurią sąlygoja brangi, neturtingiems žmonėms nepasiekiama valstybinio aukštojo mokslo sistema, orientuota į karjerą ir galią.
Laisvajame universitete pabrėžiama tolerancija įvairių tautų, rasių, religijų, lyčių asmenims, išgirstama kiekvieno nuomonė bei argumentacija. Laisvajame universitete įgytos žinios netampa nei nuosavybe, nei galios monopoliu. Kai mokslas Lietuvoje tampa turtingųjų privilegija, LUNI propaguojama nemokama savišvieta gali tapti vienintele išeitimi.
LUNI iniciatyvinė grupė
