Rugsėjo 17 d., katvirtadienį, 18.00 val., kviečiame į susitikimą su ekologinės ekonomikos eksperte Indre Kleinaite – tarptautinės darnaus vystymosi specialistų asociacijos nare, nominuota „Metų iniciatyvos“ kategorijoje „Lietuvos metų moteris 2008“ rinkimuose. Diskutuosime apie pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusią „darnios ekonomikos“ koncepciją, orientuotą į ekologiją, atsinaujinančius išteklius bei visapusišką visuomenės gerovę. Užsiėmimas vyks „KultFlux“ platformoje Neries krantinėje prie Mindaugo tilto. Lektorė mano, jog dabartinė ekonomikos sistema (paremta nuolatiniu augimu naudojant ribotus išteklius) griūva nebesugrąžinamai, tad ji turi būti perprogramuota iš esmės. Pasak I. Kleinaitės, labai svarbu žmonijos pažangą matuoti ne bendru vidaus produktu (BVP), o alternatyviais gerovės rodikliais, pavyzdžiui, ekologiniu pėdsaku ar darnios ekonominės gerovės indeksu.
Užsiėmimo metu kartu su lektore bandysime atsakyti į tokius klausimus:
1. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo „darnios ekonomikos“ koncepcija, orientuota į ekologiją, atsinaujinančius išteklius ir visapusišką visuomenės gerovę. Gal galėtum apibūdinti šios koncepcijos esmę? Kas yra „darni ekonomika”?
2. Ar teiginys „Dabartinė ekonomikos sistema griūva nebesugrąžinamai, tad ji turi būti perprogramuota iš esmės“ nėra pernelyg apokaliptiškas? Juk kapitalizmas yra itin lanksti sistema, žmonijos istorijoje ne kartą atgimusi lyg feniksas iš pelenų. Kokie požymiai rodo tą „nebesugrąžinamą griuvimą“?
3. „Darni ekonomika“ nesusikurs iš nieko. Kas yra pagrindiniai „darnios ekonomikos“ kūrėjai – valstybės, tarptautinės korporacijos ar ekologinės organizacijos, priversiančios „sužaliuoti“ dabartinę ekonominę sistemą? Gal yra tokie šios ekonomikos kūrėjai, kurių čia nepaminėjau?
4. „Darni ekonomika“ nesusikurs tuojau pat. Pirmas žingsmis, atrodo, netrukus jau bus žengtas. Europos parlamentas iki 2010 metų tikisi paruoši aplinkosaugos indeksą, kuris papildys BVP rodiklį, o gal ateityje gal jį ir pakeis. Gal galėtum išvardinti eiliškumo tvarka, kas turėtų įvykti, kad naujoji ekonomika pakeistų senąją?
5. 1999 m. Paulas Hawkenas parašė knygą „Natūralus kapitalizmas“, kurioje iškėlė būtinybę praplėsti kapitalo sąvoką įtraukiant gamtos išteklius ir žmones. 2007 m. išleistoje knygoje „Kapitalizmas, kuriam rūpi pasaulis“ Jonathonas Porrittas į kapitalizmo sąvoką pasiūlė įtraukti ir socialinį bei dvasinį elementą. Ar tokios idėjos nereiškia tik tolesnės ir dar baisesnės kapitalo invazijos į gamtą ir žmogaus dvasią?
6. Ar Lietuvoje galima įžvelgti „darnios ekonomikos“ apraiškų? Kaip prie „darnios ekonomikos“ kūrimo galėtų prisidėti paprasti žmonės, pavyzdžiui, LUNI studentai?
