Spalio 2 d. Mechiko Trijų kultūrų aikštėje menininkai Enrique Ježikas (Argentina) ir Redas Diržys (Lietuva), prie nugarų prisitvirtinę dviejų buvusių Meksikos prezidentų – Gustavo Díazo Ordazo (1964-1970) ir Luiso Echeverríos (1970-1976) – portretus, įkopė į buvusį vidaus reikalų ministerijos pastatą, kurio aukštis 85 metrai (22 aukštai). Menininkai savo akciją skyrė 1968 m. spalio mėn. Meksikos studentų aukoms. Jų nuomone, abu prezidentai yra atsakingi už studentų žudynes, surengtas toje pačioje aikštėje. 1968 metų spalio 2 d. tūkstančiai studentų dalyvavo demonstracijoje prieš šalyje įsitvirtinusį autoritarinį režimą. Valdžia į miesto centrą pasiuntė kareivius, kurie ėmė šaudyti į studentus. Oficialūs duomenys skelbia, kad tuo metu žuvo 25 žmonės. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad aukų skaičius siekia 300-350, tuo tarpu studentai teigia, kad buvo nužudyta mažiausiai 1 tūkst. protestuotojų. Praėjus 40-čiai metų, tų žudynių kaltininkai liko nenubausti.

Ištakos šiai menininkų akcijai buvo Redo Diržio performansas „Sadamas žengia į dangų“, atliktas 2007 m. Vilniuje. Žmogaus, nešančio ant pečių plokštę, motyvas yra labai pažįstamas meksikiečių sukilėliams, nes vienas jų nacionalinis didvyris El Pípila nepriklausomybės kovų su ispanais metu 1810 m. rugsėjo 28 d., prisidengdamas nuo priešo kulkų panašaus dydžio akmenine plokšte, prasibrovė iki ispanų tvirtovės vartų ir juos padegė taip atverdamas vartus priešo vartus. Naujam gyvenimui prikeltas performansas turėjo ir skirtingą potekstę – sunkiai į dangoraižio viršūnę užkelti portretai ten buvo sunaikinti ir, švilpiant miniai (tai yra didžiausias paniekos Meksikoje ženklas), nuleisti žemėn – užmarščiai.

Menininkų akcijai pasibaigus prasidėjo 18 tūkst. aktyvistų protesto eitynės per visą Mechiko miestą Aje Centrale gatve. Ši taiki manifestacija galop virto susirėmimais su policija ir riaušėmis.

Pagal tvig.ig.com.br parengė N.K.