Tomas Rastavieta. Vinilinės plokštelės vaidmuo šiais laikais

Vilnius, 2009 11 10, antradienis, 18:00 val., kavinėje „Pas Erlicką“, Maironio g. 1.

LUNI kviečia į laisvos formos muzikinę paskaitą apie vinilines plokšteles. Užsiėmimą ves Tomas Rastavieta („Požemis” / 1Ω) – meno ir muzikos „tarnas”, ilgametis vinilinių plokštelių kolekcionierius, garso sistemos Datablender (datablender.net) narys bei nepriklausomas nuo pramogų verslo DJ/selektorius. Tomas aptars vinilinių plokštelių reikšmę ir 9-ojo dešimtmečio šokių muzikos kultūros vaidmenį atgaivinant vinilines plokšteles, atliks populiarumo fenomeno analizę ir pasidalins asmenine kolekcionavimo patirtimi. „Besisukančios plokštelės vaizdas yra „amžių trukęs hipnozės seansas”, romantizavęs mūsų buitį bei tapęs reikšmingu simboliu muzikos pasaulyje, o išlikę gramofonai yra tapę egzotiška namų instaliacija, o jei jie dar ir veikiantys – „laiko mašina”, įsimintina atrakcija, suteikiančia progos pajusti praeities dvasią“, – teigia lektorius Tomas Rastavieta.

– Vinilinės plokštelės reikšmė šiandien ir galimų perspektyvų prognozės;

– Populiarumo fenomeno analizė;

– 9-ojo dešimtmečio šokių muzikos kultūros vaidmuo atgaivinant vinilines plokšteles;

– Garso kokybės aspektai;

– Priežiūra bei pasidalinimas asmenine kolekcionavimo patirtimi.

Knygų mainų ir diskusijų vakaronė lofte

Kaunas, 2009 11 11, trečiadienis, 17:30 val. renkamės prie Laisvės alėjos fontano ir iš ten kartu keliausime į loftą (Draugystės gatvė, už "Senukų"). Vakaronės pradžia – 18:00 val.

Atsikvėpę nuo paskaitų, Kauno LUNI aktyvistai viename iš Kaune įsikūrusių loftų ketina organizuoti knygų mainus ir diskusijų vakaronę. 17.30 val. renkamės prie Laisvės alėjos fontano ir iš ten kartu keliausime į loftą (Draugystės gatvė, už „Senukų“). Vakaronės metu alternatyvios ekonomikos idėjas bandysime perteikti knygų mainų akcija. Atsinešęs savo perskaitytą knygą, kiekvienas turės progą ją apsikeisti su kitu žmogumi ir tokiu praktiniu nepiniginės ekonomikos veiksmu sau ir kitiems galės įrodyti, kad dalinimasis žiniomis ir patirtimi yra nebūtinai vertinamas pinigais.

Nuo Laisvojo universiteto nemokamo mokslo sklaidos idėjų pereiti prie praktinių, kasdieniame gyvenime pasitaikančių kapitalistinės ekonomikos alternatyvų – štai kokia pagrindinės šios LUNI Kaunas akcijos idėja. Po mainų kartu susėdę, išgėrę arbatos bei užkandę sumuštinių, LUNI studentai turės progą pasidalinti savo idėjomis ir patirtimi apie praktines piniginės ekonomikos alternatyvas. Ši mainų vakaronė gali tapti būdu parodyti, kad įmanoma nors kartais atsikratyti prekinės-piniginės rinkos įtakos ir terminą "finansinė krizė" palikti žodynams, o ne kasdieninėms laikraščių antraštėms.

Filosofija kine: Jurga Jonutytė pristato filmą „Albinosas Nojus"

Kaunas, 2009 11 11, trečiadienis, 19:00 val., VDU 521 auditorijoje, Donelaičio g. 52.

VDU Filosofijos katedra, bendradarbiaudama su Laisvuoju universitetu (LUNI), tęsia kino ciklą „Filosofija kine“. 2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienį, 19:00 val. VDU auditorijoje 521 (Donelaičio g. 52, Kaune) VDU filosofijos katedros dėstytoja dr. Jurga Jonutytė pristatys islandų režisieriaus Daguro Kri filmą „Albinosas Nojus“ (2003). Tai filmas apie septyniolikmetį Nojų ir jo svajones, jau bebaigiančias užšalti mažame fiorde įsikūrusiame miestelyje. Jis bėga iš pamokų, maištauja prieš vietinę valdžią ir svajoja pabėgti iš kaimo, kuriame gyvena. Tai filmas apie gyvenimo vizijas, socialinę terpę ir provinciją. Siužeto beveik nėra: jaunas žmogus kankinasi tarp „ribotų“ aplinkinių, svajoja apie išsigelbėjimą iš provincialios terpės su visais jos įpročiais, papročiais ir santykiais. Bet išsigelbėjimas ateina kitoks, visiškai kitoks.

Kaunas, 2009 11 12, ketvirtadienis, 18:00 val., VDU 522 auditorijoje, Donelaičio g. 52.

Dažnai girdime apie pačias įvairiausias diskriminacijos formas: rasizmą, (diskriminuojama pagal odos spalvą arba priklausymą tam tikrai etninei grupei), eidžizmą (diskriminuojama pagal amžių), seksizmą (diskriminuojama pagal lytį ar lytinę orientaciją). Šios temos gana plačiai diskutuojamos ir mokslininkų, ir žurnalistų tarpe, Lietuvoje sukurta net speciali institucija – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tačiau kokia padėtis Lietuvoje susiklostė su socialine diskriminacija arba diskriminacija pagal turtą ir pajamas? Ar šitos diskriminacijos mūsų šalyje nėra?

2008 m. net ketvirtadalis lygių galimybių kontrolierių gaunamų skundų buvo susiję su diskriminacija dėl socialinės padėties. Pasak Lygių galimybių kontrolierių, su diskriminacija socialiniu pagrindu susiduria ne tik bedarbiai ar elgetos. Dėl jos kenčia vieniši žmonės, nėščios moterys, našlaičiai, nepilnos ar jaunos šeimos, neprestižinių rajonų gyventojai. Kodėl socialinė diskriminacija mūsų šalyje taip paplitusi, kad yra „savaime suprantama”? Kodėl ji apskritai pasireiškia? Kaip ji susijusi su žmogaus orumu? Kokias pasekmes žmogui ir valstybei turi tokia diskriminacija? Ar tokioje sistemoje, kuri vadinama kapitalizmu, apskritai įmanoma kovoti prieš socialinę diskriminaciją, kaip sistemos pagrindą?

Šiais ir kitais socialinės diskriminacijos klausimais LUNI studentai 12 d., ketvirtadienį, 18 val., VDU 522 auditorijoje. Donelaičio g. 52, Kaune. Diskusiją moderuos dr. Dalija Snieškienė – VDU socialinės gerovės fakulteto, socialinio darbo katedros darbuotoja, besidominti žmogaus teisių, profesinės etikos ir darnios žmogaus socialinės raidos klausimais.

Algis Davidavičius. Sizifas svečiuose pas Tantalą: šiuolaikinės darbo kultūros nuodai ir priešnuodžiai. Vilnius, 2009 11 13, penktadienis, 18:00 val., klube „Satta", Vilniaus g. 16 (kieme, greta „Lietuvos ryto“ redakcijos).

Algis Davidavičius – krikščionis kvakeris, NK95 narys, turėjęs tiek akademinės, tiek praktinės patirties moralės filosofijos ir etikos klausimų svarstyme bei tiesioginiame etiniame veiksme. Yra prisidėjęs prie eilės lyčių lygybės ir nediskriminavimo pagal lyties orientaciją projektų (taip, tiesa, ES finansuojamų), kitų socialinių iniciatyvų. Dirbęs įvairius dėstymo (VU), radijo-reporterio (Laisvosios Europos radijas), projektų vadybininko (ALF ir kt.) ir konsultanto darbus. Jį visuomet domino ir domins žmogaus/-ių grupių vertės, nuvertėjimo ir vertės atgavimo, didinimo problemos, ypač benamių ir bedarbių.

„Pagrindinė paskaitos mintis – kad išliktum mūsų dienų psichofiziškai gan žalojančioje Lietuvos „darbo rinkoje“, privalai būti šiek tiek anarchistu ir šiek tiek komunistu, ir net šiek tiek verslininku tuo pat metu, o bendravimo grupės („tinklai“) išlieka ir net klesti daug sėkmingiau. Turime puikią progą pramokti ir susikurti naujojo „gentiškumo“, dėl kurio mūsų protėviai kadaise išgyveno dar ledynmetį. Darbo santykių organizavimo, pačių tų santykių ir jų vartotojiškumo kultūra Lietuvoje yra gerokai užnuodyta daugybės kultūrinių įskiepų, smarkiai nuvertinančių tiek įvairius žmones, tiek jų gebėjimus ir poreikius. Dirbti, kaip ir vartoti, „savaime“ reiškia būti „galingųjų“ pelno įrankiu“, – teigia lektorius.

Egidija Laumenskaitė. Vidinės jėgos ir stipriausia apsauga

Alytus, 2009 11 14, šeštadienis, 16:00 val., Alytaus dailės mokykloje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 25.

Egidija Laumenskaitė – kelių knygų apie ekonominės ir filosofinės minties istoriją autorė, šiuo metu dirbanti Lietuvos Mokslo Akademijos Ekonomikos institute. Nuo 1993 m. Egidija Laumenskaitė yra „Brahma Kumaris“ pasaulio dvasinio universiteto narė ir lektorė. „Brahma Kumaris“ – tai dvasinis universitetas, ugdantis pagal dvasinio lavinimo sistemą, kuri remiasi senąja Radža Joga ir aiškina universalių dvasinių dėsnių pagrindus. Egidija buvo pirmoji šio universiteto studentė iš Lietuvos. 2007 m. Egidija Laumenskaitė apdovanota Lietuvos Mokslo Akademijos vardine A. Rimkos premija už mokslo darbus.

Paskaitos metu lektorė Egidija Laumenskaitė pristatys „Brahma Kumaris“ – dvasinį pasaulio universitetą, atskleis senosios Radža jogos paslaptis. Visi kartu aptarsime religijos, mokslo ir dvasingumo ypatybes ir skirtumus: kas yra dvasingumas, kokia dvasinės energijos galia, jos šaltinis, taip pat – kokia yra meditacijos esmė ir poveikis. Pasak lektorės, meditacija tai atradimas savęs – tikrojo, amžinojo, gražaus...

LUNI iniciatyvinė grupė