Kontrkultūros ir nevalstybinės politikos zinas “Kauno Sp(i)auda” laukia straipsnių ir iliustracijų ketvirtajam savo numeriui. Šis numeris skirtas plačiai Erdvės temai: viešajai erdvei, miesto erdvei, užskvotintai erdvei, mus kuriančiai erdvei, mūsų kuriamai erdvei, saugiai ir nesaugiai erdvei, gentrifikuojamai erdvei, erdvei, kurią formuoja klasė, rasė, lytis ir seksualumas, erdvei, kuri formuoja mūsų troškimus, kuria leidimus ir draudimus.

     Straipsnių ir iliustracijų laukiame iki gegužės 13 d.

     Kodėl apie erdvę?

     Ne tik dėl artėjančios vasaros. Todėl, kad nekūrybiškai žiūrint į politiką ir kultūrą erdvė yra pirmoji tema, apie kurią užmirštama. Taip pat ir atvirkščiai – nekūrybiškai kuriamoje erdvėje bandoma išsiginti politikos ir kultūros. Taip atsiranda į kalėjimus panašios mokyklos, į morgus panašios ligoninės ir į statybų aikšteles panašūs gyvenamieji rajonai. Taip (ypač mažesni) miestai tampa panašūs į senolius, besiruošiančius sau gražias įkapes – išsikloja centrines aikštes gražiomis plytelėmis, ant kurių nebebus kam minti, ir pristato suoliukų ten, kur niekas nenori sėdėti, nes mentai viską mato.

     Urbanistika, priimanti planą, tvarką, grožį ir pinigus kaip steigiančiasias vertybes, ima smaugti nemažą dalį savo gyventojų. Erdvės imamos saugoti nuo žmonių, kurie galėtų jas kurti. Ištisos bendruomenės yra stumiamos į miestų pakraščius, nes nebeišgali gyventi “A zonose”, kuriose dirbtinai keliamos būsto kainos ir reikalaujama kruopščiai – brangiai – prižiūrėti fasadą. Visa dėl pajamas nešančių turistų srautų ir užsienio investuotojų. Šimtai pastatų stovi apleisti, šimtai žmonių neturi kur gyventi – bet negali tuose namuose įsikurti! Draudimai iš serijos “tvarka turi būti” padaro atviras miestų erdves “tarpais”, kuriuose negalima sėdėti ant žolės ir ant bordiūro, gerti vyno, važinėti skeitu, groti arba dainuoti, rūkyti, gaminti maisto, nemandagiai elgtis paminklų atžvilgiu. Kadangi nuolatos jautiesi persekiojamas, norisi tik praeiti nuo namų iki namų, nuo namų iki darbo, nuo baro iki namų, nuo namų iki parduotuvės.

     Laukiame kritikos šiai, į erdvėje gyvenančius ir ją kuriančius individus ir bendruomenes neorientuotai, urbanistikai, taip pat – realių įžvalgų į jai besipriešinančias praktikas: skvotų Lietuvoje ir užsienyje praeitį, dabartį ir ateitį; purvinas skyles; gentrifikaciją ir jai besipriešinančias bendruomenes; gatvių atsiėmimą ir teisę į miestą; feministinių, queer, postkolonialistinių, marksistinių, anarchistinių erdvių analizes; spontaniškumo proveržius; saugias ir nesaugias erdves, jų privalumus ir trūkumus; t.t.

     O iliustracijos?

     Iliustracijoms galioja tie patys lūkesčiai. Kita vertus, jos gali būti apie erdvę, bet gali būti ir ne apie ją. Tai gali būti piešiniai, nuotraukos, komiksai, mozaikos, brėžiniai, schemos, diagramos, Richterio skalės…

     Kas ta Sp(i)auda?

     Geras klausimas. “Kauno Sp(i)auda” – maždaug kas tris mėnesius leidžiamas tematinis kontrkultūros ir nevalstybinės politikos zinas. “Zinas”, nes ji yra redaguojama, maketuojama, sp(i)ausdinama ir platinama nepriklausomai ir už savo lėšas (Sovietų Sąjungoje tai buvo vadinama “samizdatu”); taip pat zinai yra dalis DIY (“pasidaryk-pats”) kultūros, raginančios vietoj vartotojiško žiopsojimo rinktis aktyvų dalyvavimą. “Sp(i)auda” turi tikslą būti ne tik pasižaidimu ar galimybe pademonstruoti aukštąjį akademinį pilotažą, o priemone bendrauti, kalbėtis ir organizuotis “iš apačios”.

     Jau išleistas Sp(i)audas gali paskaityti ir atsisp(i)ausdinti parsisiuntusi iš čia:
     Spiauda Nr. 1
     Spiauda Nr. 2 (apie Mokyklą) spausdinimui ir skaitymui
     Spiauda Nr. 3 (apie Universitetą) spausdinimui ir skaitymui

     Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.