JT susitikime klimato kaitos klausimais (COP-15), į kurį susirinko viso pasaulio valstybių atstovai, kol kas nėra pasiekta nė vieno susitarimo tarp besiderančių šalių. Debatuose šalių atstovai užima politinius jų interesus atitinkančias pozicijas: vargingos šalys reikalauja vykdyti Kioto sutartį ir padidinti įvairių klimato programų finansavimą, o turtingosios šalys tikisi išsaugoti resursus, kad galėtų išsigelbėti nuo kapitalizmo krizės ir pagerinti savo geopolitinę padėtį. Atrodo, nieko nevyksta, tačiau nepaisant to, konferencijos iniciatoriai tikina visus dalyvius, kad susitikimas vyksta pagal planą. Visi laukia atvykstančio JAV prezidento B. Obamos, kuris padės išspręsti visus klausimus...
Dalyvauju konferencijoje lyg filmo „Perskaitęs – sudegink“ herojus. Prie „Belala Center“ vartų piketus kasdien rengia išprotėjusių veganų sekta, kuri garbina kažkokią Aukščiausiąją Valdovę – 35-erių metų vietnamietę. Konferencijos dalyviams jie dalina lapelius, kviečiančius atsisakyti mėsos, brošiūra ir knygų rinkinius apie Aukščiausiosios Valdovės gyvenimą. Man kliuvo trys knygelių versijos – apie paukščiukus, apie šuniukus ir apskritai apie visus gyvūnus.
Visos jų knygelės yra ABSOLIUTI AKIS IŠ ORBITŲ VERČIANTI NESĄMONĖ. Kietas viršelis, blizgantis popierius, apie 150 puslapių. Gigantiškos Aukščiausiosios Valdovės ir gyvūnų fotografijos, BEPROTIŠKAI sumontuotos „Photoshopu“, montažo kokybė kiek geresnė nei aprašyta brošiūrose „Kompiuteris žaliems“. Tekstinė dalis sudaryta iš nedviprasmiškų užrašų: „Žiūrėkite, kaip puiku!“, „Valgyti mėsą – blogai! Gyvūnai – mūsų draugai!“, „Cha cha cha, kaip mums linksma!“, „Aukščiausioji Valdovė myli šunis! Aukščiausioji Valdovė myli paukščius!”, „Paukščiai – Dievo šaukliai!”
Pats nuostabiausias dalykas, kad žmonės mielai ima tuos knygučių rinkinius. Šie rinkiniai padėti beveik po kiekvieno 192 šalių delegato, atėjusio į plenarinį posėdį, stalu. Kažkodėl man galvoje nelabai telpa, kaip sektantų knygos gali gulėti ant valstybių pasiuntinių, sprendžiančių pasaulio likimą, stalų. Įsivaizduoju, kaip iš knygų paslapčiomis išlenda visi tie paukščiukai bei šuniukai ir, barstydami „fotošopines“ savo spalvas, ima lįsti deputatams į galvas. Esu įsitikinęs, kad už pastato vartų įsikūrę veganai labai tiksliai iliustruoja tą ABSURDĄ, kuris vyksta ir pastato viduje.
Kaip nors kitaip apibūdinti tai, kas vyksta susitikime, aš negaliu. Ketvirtą dieną iš eilės nesupratingai skėsčioju rankomis: „Blemba, kokia bybienija čia darosi!?“ Galiu tik pavydėti žurnalistams, atkakliai besirausiantiems spaudos centre. Apie ką, mielieji? Apie ką gi rašyti? Juk karalius – nuogas... COP-15 – didžiulis pasityčiojimas, planetos dydžio farsas.
Vakar susipažinau su Prancūzijos delegatu, kuris man į ausį šnibžtelėjo, jog nebus pasirašyta jokia sutartis. Man tai buvo aišku nuo pačios pradžios – bus apsiribota ketinimų deklaracijomis, politiniais pareiškimais. Dieve mano, kokia bybienija! Apie ką kalba tie keli tūkstančiai žmonių? Ką gi jie taip aktyviai aptarinėja? Kam NVO organizacijos kasdien rengia savo spektaklius pastato B foje? Kur pasidės visi tie stenduose sukrauti informacinės makulatūros kalnai?
Tik dabar pajutau katarsį. Tik dabar praregėjau. COP-15 – tai aukščiausia Spektaklio visuomenės išraiška. Karalius ne tik nuogas – jis vaikšto tarp eilių ir daužo pimpalu žiūrovams per veidus.
