Šiandien (2009.11.26 – red.) savo mėgstamame tinklaraštyje www.anarchija.lt perskaičiau eilinį straipsnį apie neišvengiamą poreikį okupuoti universitetus. Norom nenorom susimąsčiau, ko iš tiesų siekia anarchistai, nenuilstamai kaltinantys visuomenės korporatyvizaciją. Korporacijos vaizduojamos kaip pavojingos psichopatės, beatodairiškai siekiančios pelno ir visuomenės kontrolės, o universitetai geriausiu atveju paverčiami pasyviais proceso stebėtojais, o blogiausiu atveju – įrankiais siekiant savo tikslų.
Taigi gerbiamieji anarchistai, imkime ir okupuokime universitetus! Jeigu ši atrakcija bus nors kiek sėkminga, gal net pats anarchopaksistas Stanislovas Tomas ta proga trumpam grįš į Lietuvą atostogų iš Paryžiaus ar Briuselio, tam kad parėkautų per garsiakalbį, užsikeberiojęs ant suverstų suolų ir kėdžių krūvos. Juk reikia, kaip mokė revoliucionierių ideologinis guru Guy Deboras, būti realistais ir reikalauti neįmanomo.
Anarchistų aktyvistai visą šį renginiuką pristatinėja ne kaip savitikslį, o tik kaip priemonę pagerinti paskaitų kokybei – labai linksmai „susiskaitė“ autoriaus teiginiai, kad į užbarikaduotas universitetų patalpas skaityti paskaitų bus kviečiami lektoriai ir bus daug gyvesnės ir įdomesnės nei numatyta valstybinėse programose. Prisimindamas pasipilstymus išmatomis Laisvojo universiteto organizuojamų paskaitų metų ir dar papildomai visa tai įsivaizduodamas užbarikaduotų universiteto patalpų fone, tuo net neabejoju.
Pats asmeniškai jausdamas nuoširdžią simpatiją įvairaus plauko revoliucionieriams, skaitydamas daugelio anarchistų manifestus niekaip negaliu atsikratyti užvaldančio beprasmybės pojūčio. Daugelyje vietų lyg ir pritardamas anarchistų iškeliamoms problemoms, vos tik išgirdus apie jų sprendimo būdus, pajuntu – kad geriau viską suprasčiau, man reiktų papildomai išgerti 5-6 bokalus alaus. Juk jau kuris laikas nevaržomai veikia minėtasis Laisvasis universitetas. „Korporaciniai“ universitetai kartais netgi savo noru užleidžia jiems savo patalpas. Tai kam jas papildomai okupuoti? Kita vertus, anarchistai turbūt nustebs, bet nemaža dalis studentų į universitetus stoja ne dėl žinių, o dėl diplomo – ar okupavus universitetą bus laisvai leidžiama kelti savo reikalavimus ir jiems?
Atsižvelgiant į situaciją, susidariusią nekilnojamojo turto rinkoje, yra tiesiog nuostabu klausytis anarchistų pamokymų apie tai, kaip pasidaryti namą pačiam, tačiau kada pagaliau ateis toks metas, kai jie ne tik mokins tokius namus statyti, bet ir patys juose gyvens? Tačiau ar nebus taip, kad net ir tuo atveju, jei anarchistai iš tiesų ryšis persikraustyti į savadarbes iš tuščių dėžių sukaltas ir celofaniniu stogu uždengtas būdas kur nors priemiesčiu pamiškėse, po kelių mėnesių mes nesulauksime anarchija.lt raginimo okupuoti už pusmilijonines paskolas išsipirktų „kartonkių“? Ir susiburs iš pamiškėse įsikūrusių komunų išlindę alkani, sušalę, apdriskę, pasiilgę visuomenės dėmesio ir ginkluoti komunarai, pasiryžę jėga išlaisvinti tose „kartonkėse“ įkalintus bankų ir korporacijų vergus.
Man regis, pagrindinė priežastis, verčianti anarchistus painiotis savo ideologijoje ir veiksmuose, yra banaliai panaši į tai, dėl ko jie aršiai kritikuoja įvairius „tautiniais“ ir „patriotiniais“ besiskelbiančius judėjimus – dirbtinis priešo konstravimas, patogumo dėlei viską suplakant į vieną. Tik jei vienu atvejų kalbama apie žydus, bolševikus, imigrantus, kosmopolitus ar gėjus, tai čia bauginama kapitalistais, fašistais ir visais kitais, tarnaujantiems virtualioje erdvėje viską valdančiam stambiajam kapitalui.
