Tarptautinių korporacijų verčiamos Europos valstybės atvėrė sienas kapitalui, prekėms ir darbo jėgai, tačiau paliko jas aklinai užvertas žmonėms, kurie nereikalingi nei valstybėms, nei korporacijoms. Gruodžio 15 d., antradienį 158 pabėgėliai iš Gruzijos, Čečėnijos ir Ingušijos Legnicos (Lenkijos miestelio netoli Vroclavo) geležinkelio stotyje užėmė traukinį, kuriuo per Vokietiją norėjo nukeliauti į Strasbūrą ir pasiskųsti tarptautiniam teismui dėl pasibaisėtinų sąlygų Lenkijos pabėgėlių centruose. Tačiau prie Vokietijos sienos traukinys buvo apsuptas policijos, visi pabėgėliai jėga išvesdinti iš vagonų ir grąžinti į pabėgėlių centrus. Tarp pabėgėlių buvo 64 vaikai. Policija išaiškino ir 3 žmones, kurie Lenkijoje gyveno neturėdami pabėgėlių statuso. Jie bus deportuoti iš šalies.
Policijai sustabdžius iš Vroclavo į Drezdeną vykstantį traukinį, pabėgėliai nelipo iš vagonų, o pro langus ėmė rodyti SOS užrašus. Traukinys buvo apsuptas keliais policijos kordonais, žiniasklaidos atstovai negalėjo prieiti prie vagonų. Pasieniečiai ir policija nesėkmingai bandė įkalbinti pabėgėlius, kad šie apleistų traukinį, tačiau pastarieji tokio noro nerodė. Keli netoliese buvę žurnalistai pažymi, kad vieną kartą vagono durys prasivėrė ir pro jas pasigirdo riksmai, kad pabėgėliai jokių įstatymų nepažeidė, nes nepervažiavo valstybės sienos.
Po kelių apsupties valandų vienas iš pabėgėlių – ingušas Aschadas Jevlojevas – telefonu žurnalistas sakė: „Dabar mes stovime prie Vokietijos sienos. Lenkijos žurnalistų artyn neleidžia. Policija pažadėjo, kad mums nieko nebus, jei mes paliksim traukinį. Tačiau mes vis tiek surengsim taikos žygį, pasieksime Vokietiją, o iš jos – ir Strasbūrą. Jėgos prieš mus nenaudoja, nes vagonuose daug moterų ir vaikų. Vyrai paskelbė bado streiką. Mes protestuojame prieš baisias gyvenimo sąlygas Lenkijos centruose ir vietinės valdžios požiūrį. Ji mūsų negina. Mus dažnai užpuola kaukėmis veidus užsidengę žmonės, muša dalbomis, beisbolo lazdomis, smogia peiliais. Mes kreipiamės į policiją, tačiau tenai mums atsako: „Tai ir dinkite iš kur atvykote“.
Policijai įsitikinus, kad žmonės traukinio neapleis, specialieji būriai ėmėsi fizinės prievartos. Suimti pabėgėliai aiškino, kad jie traukinio neužgrobė, o tiesiog nenusipirko traukinio bilietų. Moterys skundėsi, kad gyvena itin blogomis sąlygomis, serga jų vaikai, o vyrai negali grįžti į tėvynę, nes ten laikomi teroristais. Žmonės kalbėjo, kad pabėgėlių centruose jie turi pragyventi už 70 zlotų per mėnesį.
Lenkijos pabėgėlių centruose šiuo metu gyvena apie 6000 žmonių. Masinis čečėnų bėgimas į Lenkiją prasidėjo 2004 metais. Tuomet tik viename Lenkijos ir Baltarusijos pasienio poste buvo priimta daugiau kaip 1500 prieglobsčio prašymų. Daugumą jų pateikė čečėnų kilmės Rusijos piliečiai. Tačiau nuo 2009 m. gegužės itin padidėjo gruzinų srautas į Lenkiją. Dabar prieglobsčio prašo daugiau gruzinų nei čečėnų. Lenkijos valdžia teigia, jog 90 proc. šių atvykėlių yra kurdai, dažniausiai be išsilavinimo arba visai beraščiai.
Nuo 2009 m. sausio 1 iki gruodžio 10 d. į Lenkijos valdžią su prieglobsčio prašymais kreipėsi 5216 Rusijos piliečiai, daugiausia Šiaurės Kaukazo gyventojai, ir 4134 Gruzijos piliečiai. Pagal Lenkijos įstatymus jų prašymai bus svarstomi vienerius metus, pabėgėlio statusas paprastai suteikiamas 2-3 % prašytojų.
