yomango        2002 m. Barselonoje (Ispanija) susibūrė linksma aktyvistų grupė „Yomango“ (ispanų slengu reikštų „aš vagiu“), prekybcentriuose rengusi beprotiškus teatralizuotus pasirodymus ir... įžūliai vogusi maisto produktus. Nukniaukusi pakankamai maisto, grupė ruošdavo bendrus pietus, o kartais net ir pokylius, į kuriuos kviesdavosi vargšus iš gatvės. Šie pokyliai dažniausiai būdavo viešai rengiami prabangiose parduotuvėse, bankuose arba centrinėse miestų aikštėse. Tokiomis akcijomis „Yomango“ kovojo prieš vartojimo kultą ir kapitalistinę socialinės atskirties sistemą.

 

Kiekvienam pasirodymui grupė kruopščiai ruošdavosi – vieni ieškodavo tinkamo supermarketo, kiti rūpinosi rūbais ir aksesuarais, treti kvietė žiniasklaidą, ketvirti kūrė gynybos nuo policininkų taktiką. Akcijos veiksmai paprastai užsitęsdavo dvi dienas. Pirmąją buvo kniaukiamas maistas, antrąją – rengiama vargdienių puota. 2002 m. lapkritį Florencijoje vykusiame Europos socialiniame forume „Yomango“ pasiūlė alternatyvą Tobino mokesčiui – „100 % Robino mokestį“, kuris leidžia pinigų neturintiems žmonėms nemokamai įsigyti bet kokius maisto produktus prekybos centruose. Žinoma, jie pademonstravo ir šio mokesčio efektyvumą tikrovėje – surengė nemokamą puotą socialinio forumo dalyviams.

 
2002-2003 m. grupė surengė ir keliolika mokymų, kaip žingsniuojant tango ritmu nepastebimai išnešti kuo daugiau prekių. Panašios grupės susibūrė ne tik Ispanijoje, bet ir Argentinoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Vėliau judėjimas ėmė slopti. Nuo 2004-ųjų grupės pavadinimas ėmė virsti alternatyviniu prekės ženklu (kai kas mano, kad „Yomango“ aktyvistai ir aktyvistės iš pat pradžių kūrė tik alternatyvą pasauliniam rūbų prekės ženklui „Mango“). Grupės aktyvistai šiandien užsiima „vogtų“ rūbų bei aksesuarų kolekcijomis, propaguoja privačios nuosavybės ir vartojimo atsisakymą.

 

                      {youtube}rXBSAubWc1A{/youtube} 

 

YOMANGO aktyvistų interneto svetainės:

 

Artėjančių švenčių proga parengė N.K.

2009 12 23