A.lt portale porą kartų buvo paviešinta informacija apie Lietuvos teisėsaugos represijas prieš ultranacionalistinius portalus bei judėjimus. Galbūt kai kas susidarė įspūdį, kad anarchistai palaiko valstybės prievartą, nukreiptą prieš jų idėjinius priešininkus. Tačiau taip nėra ir neturėtų būti. Mano manymu, gerai žinoma formulė „mano priešo priešas yra man draugas“ šiuo atveju negalioja – anarchistai turėtų pasisakyti prieš visas valstybės represijas, nesvarbu, prieš ką jos nukreiptos. Vis dėlto padiskutuokim. Impulsą polemiką suteiks Maskvos anarchisto M.M. samprotavimai:

Ar galima pritarti valstybės represijoms prieš fašistus bei bolševikus ir padėti valstybei kovoti prieš šias jėgas?

Esu įsitikinęs, kad negalima. Valstybė yra išnaudotoja, pasisavinanti teisę tvarkyti žmonių gyvenimus ir jų darbo vaisius. Valstybė yra lygiai toks pat priešas, kaip ir kapitalas. Ji persekioja daugelį žmonių grupių – ne tik anarchistus, bet ir fašistus, tačiau jokiu būdu negalima suteikti valstybei tokios teisės. Pritardami valstybės represijoms prieš mūsų priešus, mes praktiškai tampame valstybės sąjungininkais ir visi mūsų žodžiai apie kovą prieš valstybę praranda prasmę. Jeigu šiandien džiaugiatės teismo sprendimu uždaryti kokią nors neonacių žiniasklaidos priemonę, vadinasi, jūs skatinate valdžios represijas, kurios rytoj gali atsigręžti prieš jus pačius. Anarchistai niekada nesikreips į teismą, išskyrus vienintelį atvejį – jei jie patys yra apskųsti teismui. Tada jums greičiausiai teks pateikti atsakomąjį ieškinį teismui.   

Taip išeitų, kad anarchistai privalo reikalauti iš valstybės, kad ši išlaisvintų kokį nors fašistą, uždarytą kalėjime už nacistinę propagandą ir terorą?

Nemanau, kad reiktų kovoti už fašistų išlaisvinimą iš kalėjimo. Kalėjimuose sėdi daugybė gerbtinų žmonių, kuriuos visų pirmiausia ir reikėtų stengtis išlaisvinti. Taigi labai abejočiau, ar reikia užsistoti valstybės represuotus fašistus. Be to, jei anarchistų judėjimas kada nors taip sustiprės, kad galės kelti savo sąlygas valstybei, tada, manau, jis galės pareikalauti iš valstybės, kad ši atiduotų fašistus į anarchistų arba fašistinių aukų teisingumo rankas. Panašiai kaip Chodorkovskio atveju – tegul jį teisia buvę jo įmonių darbininkai, o ne valstybė.

Pagal http://shraibman.livejournal.com/ parengė N. K.