Neseniai dvi merginos surengė prezentaciją Sietle vykusioje Žmonių konferencijoje (People’s Summit), skirtoje paminėti protestų prieš Pasaulio prekybos organizaciją (WTO) dešimtmetį. Aptarėme korporacinių instrumentų naudojimo pavojų, ypatingo dėmesio susilaukė tema „Ką daro korporacijos su mūsų duomenimis?“ Išnagrinėjus įrašus viename tinklapyje, kuriame pateikti vyriausybei perduodami JAV mobiliojo ryčio operatorių duomenys, mums kai kas ėmė aiškėti.
Didelės interneto korporacijos yra įkūrusius ištisus skyrius, kurie seka interneto vartotojus vadovaudamiesi teismų sprendimais. Nepriklausomiems interneto blogeriams pavyko gauti šių korporacijų sukurtas rekomendacijas, pateikiamas teisėsaugoms organams. Tarp išslaptintų instrukcijų pateko instrukcijos, skirtos sekti žmones „Facebook“, „Yahoo!“, „MySpace“, „Comcast“ ir „PayPal“ socialiniuose tinkluose.
Visose šiose instrukcijose teisėsaugos organams pateikti naudingi patarimai, kokius duomenis galima gauti iš atskirų interneto operatorių (tokius duomenis gali išreikalauti paprastas prokuroras). Pateikti netgi konkretūs pavydžiai, kokia forma teisėsaugos organai turi kreiptis į šiuos operatorius. Pavyzdžiui, vienoje instrukcijoje pranešama, kad „Facebook“ 30 dienų saugo informaciją apie visus IP adresus, iš kurių buvo kreipiamasi į tam tikrą svetainę. Kadangi informacijai apie IP adresus netaikoma susirašinėjimo konfidencialumo nuostata, tai tokią informaciją gali gauti bet kuri JAV prokuroras be teismo sprendimo.
Pagal teismo sprendimą „Facebook“ gali suteikti dar daugiau informacijos, liečiančios asmeninį jūsų gyvenimą. Šio socialinio tinklo įkūrėjai netgi sukūrė specialų priedą „Neporint“, atrenkantį informacijos paketą, į kurį įtraukiami vartotojo profilio duomenys, kontaktai, draugų sąrašas, grupių sąrašas ir pranešimų sąrašas.
Informacijos apie JAV interneto operatorių bendradarbiavimą su valdžia beveik nėra, nes JAV teisingumo ministerija nepateikia ataskaitos, kiek ir kokių valdžios prašymų dėl vartotojų IP buvo įvykdyta (nors 1999-aisiais priimtas įstatymas reikalauja pateikti tokias ataskaitas).
Blogiausia tai, kad padėtis JAV šiuo klausimu daug geresnė nei ES šalyse, kur reikalaujama, kad interneto operatoriai kurį laiką saugotų visą informaciją, liečiančią interneto portalus ir atskirus vartotojus. Todėl nuolat kyla pavojus, kad korporacijos, suteikiančios aktyvistų grupėms interneto prieigą, ims naudoti savo padėtį valdžios interesams. Štai kodėl aktyvistams būtina perkelti savo interneto resursus į patiems aktyvistams priklausančius serverius, pavyzdžiui – į „Riseup“.
