1968 metų olimpinės žaidynės vyko Mechiko mieste, Meksikoje. Nieko neišsiskiriantį spalio 16-osios rytą vyko 200 metrų distancijos bėgimo varžybos. Pirmąją vietą užėmė juodaodis amerikiečių atletas Tommie Smithas, atbėgęs per 19,83 sekundės ir taip pagerinęs tuometinį pasaulio rekordą. Antrąją vietą užėmė baltaodis australas Peteris Normanas, trečią – dar vienas afroamerikietis Johnas Carlosas.
Kai jie nuėjo atsiimti medalių, afroamerikiečiai sportininkai atėjo be batų, su juodomis kojinėmis – tai simbolizavo juodaodžių skurdą. Smithas atėjo su juodu šaliku (tai simbolizavo solidarumą su afroamerikiečiais), Carlosas – atsisegęs savo sportinį kostiumą (tai simbolizavo solidarumą su juodadarbiais darbininkais), taip pat vilkėjo apykaklę, kuri simbolizavo juodaodžių kartuves.
Jie užlipo ant pakylų, pradėjo groti JAV himnas. Pasibaigus himnui, Carlosas ir Smithas nuleido galvas ir iškėlė į viršų kumščius – darbininkų solidarumo simbolį (paprastai kumščiai į viršų iškeliami dainuojant „Internacionalą“).
Netrukus abu sportininkai buvo nušvilpti minios. Žiūrovai rėkė: „Bū!“. Tačiau jie išėjo išdidūs.
Šis įvykis buvo pavadintas „Juodųjų galios saliutu“ („Black power salute“). Žinia apie protestą akimirksniu apskriejo pasaulį. Korporaciniai laikraščiai pirmuosiuose puslapiuose smerkė sportininkus, kaip sugadinusius olimpines žaidynes, nusižengusius „Olimpinių žaidynių dvasiai“, pažeminusiems JAV himną. Pats Smithas tai pakomentavo taip: „Kai mes laimime olimpines žaidynes, mes – amerikiečiai. Kai mes padarome nusikaltimą, mes – negrai“.
Jiems grįžus namo, iškart pasipylė šimtai grasinimų juos nužudyti. Netrukus Tarptautinis Olimpinis Komitetas nustatė, jog jie pažeidė „pagrindinius olimpinių žaidynių principus“, ir pašalino iš olimpiados visiems laikams.
Nemažiau „pasisekė“ ir australui, stovėjusiam su jais ant pakylos. Kadangi jis aktyviai bendravo ir palaikė Carlosą su Smithu, jis taip pat buvo išpeiktas australų spaudos. Per kitos olimpiados atranką, nors atbėgo trečias, jis nebuvo priimtas į komandą.
Jų protestas nebuvo bergždžias – jis suteikė jėgų daugybei juodaodžių visame pasaulyje, pagimdė šimtus kitų protestų. Jis taip pat parodė kapitalistinio pasaulio „demokratiją“ ir „toleranciją“. Ypač kai šį juodaodžių protestą lyginsime su faktu, jog Avery Brundage‘as, kuris buvo Tarptautinio Olimpinio Komiteto vadovas ir 1968, ir 1936 metais, neturėjo nieko prieš nacistinius olimpiados prizininkų simbolius (ištiestą dešinę ranką).
2010 02 18
Taip pat skaitykite: Olimpinio pasipriešinimo tinklas no2010.com: kodėl mes priešinamės 2010-ųjų olimpinėms žaidynėms?