Lucy E. Parsons buvo svarbi Amerikos anarchizmo ir radikalaus darbininkų judėjimo figūra. Vergė, gimusi Teksaso valstijoje, vėliau ištekėjo už Alberto R. Parsono, kuris po tarnybos konfederatų armijoje tapo radikaliu respublikonu. 1873 metais jie persikėlė į Čikagą, kur įsitraukė į radikalų darbo judėjimą. Po trylikos metų ji išgarsėjo savo paskaitomis, kurias skaitė keliaudama po visą Ameriką ir rinkdama pinigus savo vyrui, suimtam ir kalinamam po įvykių Haymarketo aikštėje.

Lucy vyras buvo kaltinamas „kalbomis, įkvepiančiomis bombų mėtytojus“. Jis buvo pakartas kartu su dar aštuoniais anarchistais. 1905 metais ji buvo vienintelė moteris, dalyvabusi Pasaulio Pramonės Darbininkų (IWW) steigiamajame suvažiavime. Lucy Parson žuvo 1942 metais atsitiktinio gaisro metu. Žemiau pateikiama jos kalba buvo išspausdinta 1886 metais gruodžio 21 dieną „Kansas City Journal“ žurnale.

Aš esu anarchistė. Tikriausiai jūs atėjote čia pažiūrėti, kaip atrodo tikra, gyva anarchistė. Ko gero, kai kurie iš jūsų tikėjosi pamatyti mane su bomba vienoje rankoje ir su degančiu deglu kitoje, ir nusivylė neišvydę nei to, nei ano. Nusipelnote tokio nusivylimo, jei toks jūsų supratimas apie anarchistus. Anarchistai yra taikūs, įstatymui paklūstantys žmonės. Ką turi mintyje anarchistai, kai kalba apie anarchiją? Websterio žodynas šį termino aiškina dvejopai – kaip chaosą ir kaip būseną be politinio valdymo. Mes siejame save su antruoju aiškinimu. Mūsų priešai tvirtina, kad mums rūpi tik chaosas.

Jūs stebitės, kodėl šioje šalyje, kurią jūs vadinate laivės žeme, veikia anarchistai? Nuvykite į Niujorką. Pasivaikščiokite šio didžio miesto gatvėmis ir alėjomis. Suskaičiuokite milijonus alkstančių, suskaičiuokite tūkstančius benamių, suskaičiuokite tuos, kurie dirba sunkiau nei vergai ir turi už juos mažiau patogumų. Tie skaičiai jus apstulbins. Jūs nekreipėte dėmesio į tuos vargšus, žiūrėjote į juos tik kaip į užuojautos vertus labdaros objektus. Jie nėra labdaros objektai, jie yra valdymo sistemą persmelkusio neteisingumo ir visą žemyną apėmusios politinės ekonomikos aukos. Niujorke kaip niekur kitur gerai matosi skurdas, priespauda ir vargas. Tame pačiame Niujorke, kur prieš kelias dienas šimtams orkestrų grojant laisvės himną „Marselietę“, dvi vyriausybės apsijungė atidengdamos Laisvės statulą. Beveik tokia pati padėtis yra Vakarų kasyklose, kur šachtininkai gyvena purve ir vilki skarmalais vien tam, kad žemę, kuri turėtų būti visų, valdantys kapitalistai prie savo turtų prisidurtų dar kelis milijonus! Anarchistų egzistavimui yra daugybė priežasčių.

Bet Čikagoje manoma, kad anarchistai neturi jokios teisės egzistuoti. Kapitalistai nori iškarti juos, nesvarbu – teisėtai ar ne. Jūs girdėjote apie Haymarketo mitingą. Girdėjote apie bombą. Girdėjote apie areštus, prasidėjusius detektyvams atlikus savo darbą. Ak, tie detektyvai! Yra žmonių, kurie jus laiko žvėrimis! Pinkertono detektyvai! Jie padarys bet ką. Esu įsitikinusi, kad kapitalistai norėjo, kad kažkas mestų bombą, o tada jie galėtų apkaltinti anarchistus. Pinkertonas galėjo padėti jiems tai padaryti.

Jūs daug girdėjote apie bombas. Jūs girdėjote, kad anarchistai daug kalba apie dinamitą. Jums sakė, kad Linggas gamino bombas. Jis nepažeidė įstatymų. Dinamito bombos gali nužudyti, bet tą padaryti gali ir Gatlingo ginklai. Tarkime, kad bombą metė anarchistas. Konstitucija sako, kad yra tam tikros neliečiamos teisės – laisvos spaudos, žodžio laisvės ir susirinkimų teisė. Šios didžios žemės piliečiams konstitucija suteikia teisę gintis nuo neteisėto šių teisių suvaržymo. Haymarketo mitingas buvo taikus mitingas. Tarkime, kad anarchistas pamatė atvykstančią policiją, kuri norėjo nutraukti mitingą, išvydo jų akyse degantį norą žudyti ir metė bombą. Tačiau jis nepažeidė įstatymo. Tai suprastų net jūsų vaikai. Jei ten būčiau buvusi aš, jei matyčiau besiartinančią žudikišką policiją, jei girdėčiau tą įžūlų įsakymą išsiskirstyti, jei girdėčiau kaip Fieldenas ištaria „Kapitone, čia taikus mitingas“, jei matyčiau, kaip mano bendrapiliečių teisės trypiamos kojomis, aš ir pati mesčiau bombą. Aš nepažeisčiau įstatymo, aš ginčiau konstituciją.

Jei jau anarchistai planavo sunaikinti Čikagą ir išžudyti policiją, kodėl jie turėjo tik dvi ar tris bombas? Ne toks buvo jų tikslas. Tai buvo taikus mitingas. Ten buvo ir Carteris Harrisonas, Čikagos meras. Jis sakė, kad mitingas buvo ramus. Jis liepė policijos kapitonui Johnui Bonfieldui išsiųsti policininkus į jų patruliavimo rajonus. Aš čia stoviu ne tam, kad džiūgaučiau dėl tų policininkų žūties. Aš nekenčiu žmogžudystės. Bet kai nužudo policininko revolverio iššauta kulka, ta mirtis nė kiek nesiskiria nuo bombos sukeltos mirties.

Policija atvyko į mitingą, kai žmonės jau ėmė skirstytis. Simonsonas tarėsi su Bonfieldu, kuris pasakė, kad nori sutvarkyti anarchistus. Parsonsas nuėjo į mitingą. Jis kartu nusivedė žmoną, dvi damas ir du savo vaikus. Baigiantis mitingui jis pasakė: „Panašu, kad artėja lietus. Gal einame į Zepho salę?“. Fieldenas pranešė, kad nori atsisakyti savo kalbos ir užbaigti mitingą. Žmonės jau skirstėsi, bet koks tūkstantis entuziastingiau nusiteikusių dar būriavosi nepaisydami lietaus. Parsonas su lydinčiaisiais pasuko namų link. Jie jau buvo nuėję iki Desplaino policijos nuovados, kai pamatė sparčiai judančią policiją. Jie stabtelėjo norėdami išsiaiškinti, kas čia vyksta. 200 policininkų puolė anarchistus. Tada ir anarchistai užsivedė. Buvau Zepho salėje, kai išgirdau baisų sprogimą. Jo garsas apskriejo visą pasaulį. Tironai drebėdami jautė, kad vyksta kažkas baisaus.

Dinamito išradimas ir jo popoliarumas anarchistų tarpe yra istorijos atsikartojimas. Kai buvo išrastas parakas, feodalų valdymo galia buvo pati didžiausia. Parako atradimas sukūrė viduriniąją klasę. Pirmas parako sprogimas nuskambėjo kaip laidotuvių varpas feodalizmui. Čikagos bomba pažymėjo XIX amžiaus samdomojo darbo sistemos griūtį. Kodėl? Nes žinau, kad joks protingas žmogus nepritartų despotizmui. Visų pirma tai reiškia galios išsklaidymą. Niekas neturi naudoti bombų. Bet tai buvo mokslo, o ne anarchistų išradimas, ir jis turi padėti žmonėms. Spauda tikriausiai sakys, kad aš išduodu valstybę. Jei pažeidžiau kokį įstatymą, suimkite mane, teiskite ir skirkite teisingą bausmę, tačiau leiskite po manęs ateisiantiems anarchistams netrukdomai reikšti savo pažiūras.

Na, sprogo bomba, buvo surengti areštai, o birželio 21 d. prasidėjo didysis juridinis farsas. Prisiekusiųjų taryba buvo nušalinta. Ar čia yra kas nors iš profsąjungos „Knight of Labor“? Tuomet žinokite, kad „Knight of Labor“ buvo palaikyta nepakankamai kompetentinga patarinėti teisėjui. „Ar jūs iš „Knight of Labor“?“, „Ar jaučiate simpatijas profsąjungoms?“ – tokius klausimus uždavinėjo kiekvienam tarėjui. Jei tik pasigirsdavo teigiamas atsakymas, tarėjas būdavo nušalinamas. Jie neklausė, ar jūs priklausote masonams, ar tamplieriams. O, ne! Matau, kad jūs suprantate laikmečio užuominas. Garis Hangmanas nušalino teisėją sakydamas, kad jei teisėjas yra iš anksto nusistatęs ginti teisiamuosius, jis negali jų teisti. Toks teisėjas daugiau dėmesio skirs įstatymams bei įkalčiams ir bus linkęs skelbti išteisinamąjį nuosprendį. Ar čia yra teisininkų? Jei yra, jis žino, kad tokie veiksmai yra beprecedentiniai ir prieštarauja visiems įstatymams bei sveikam protui.

Apimtas patriotizmo Amerikos pilietis kartais nubraukia ašarą dėl Rusijos nihilistų. Jie verkšlena, kad nihilistai nesusilaukia teisingumo ir teisiami be teismo. Ar sugraudins jį jo kaimynas, anarchistas, teisiamas tokiomis pat sąlygomis?

Kaltintojai pasitelkė liudininkus – tris skundikus. Kiekvienas jų pripažino, kad buvo nusamdytas ir gąsdintas prokurorų. Tačiau Garis Hangmanas jų parodymus palaikė tinkamais. Teisme išaiškėjo, kad Haymarketo mitingas buvo jei ne sąmokslas, bet kažkas labai panašaus. Dieną prieš samdomi McCormico fabriko vergai streikavo dėl 8 valandų darbo dienos, o McCormicas, sėdėdamas savo prabangioje kontoroje, vienu žieduotais pirštais laikomos plunksnos brūkštelėjimu atleido 4000 vyrų. Kai kurie jų atėjo ir apmėtė fabriką akmenimis. Todėl spauda pranešė, kad jie yra anarchistai. Bet anarchistai nėra kvailiai. Tik kvailiai mėto akmenis į pastatus. Buvo nusiųsta policija, kuri užmušė 6 samdomus vergus. Kapitalistinė spauda apie tai nutylėjo, bet sukėlė didelį triukšmą dėl policininko žūties. Tada tie bepročiais vadinami anarchistai pamanė, kad reikėtų surengti mitingą šešių savo brolių žūčiai paminėti ir aptarti judėjimo už 8 valandų darbo dieną galimybes. Mitingas įvyko. Jis buvo taikus. Kai Bonfieldas įsakė policijai pulti taikius anarchistus, jis tuo pačiu nuleido Amerikos vėliavą ir už tai turėjo būti nušautas vietoje.

Vykstant teismo procesui, į teismo salę buvo atneštos juodos ir raudonos vėliavos – kaip įrodymas, kad bombą metė anarchistai. Jos buvo iškabintos ant sienų ir kabėjo teisėjams prieš akis. Ką gi reiškia juoda vėliava? Kai tokia vėliava nešama Europos miestų gatvėmis, vadinasi, žmonės kenčia – vyrai neturi darbo, moterys badauja, vaikai bėgioja be batų. Bet jūs sakote, jog taip yra tik Europoje. O kaip gi Amerikoje? „The Chicago Tribune“ pranešė, kad mieste yra 30 000 bedarbių. Valdžia tvirtino, kad žiemą 10 000 vaikų neturi kuo apsiauti. Policija pranešė, kad šimtai neturi kur prisiglausti ir sušilti. Padėkos dieną prezidentas Clevelandas paskelbė pranešimą, o anarchistai suformavo eiseną ir nešė juodą vėliavą, norėdami parodyti, kad tie tūkstančiai neturi už ką dėkoti. Kai Prekybos valdyba, ta lošėjų landynė, surengė banketą, kur vienas patiekalas kainavo 30 USD, vėl buvo nešama juoda vėliava parodant, kad tūkstančiai savo maistui negali skirti net 2 centų.

O raudona vėliava? Ką reiškia ta siaubinga raudona vėliava? Ne tai, kad gatvės turi pasidengti sukrešėjusiu krauju, o tai, kad tas pats raudonas kraujas teka visos žmonijos venomis. Tai reiškia žmonių broliją. Kai virš pasaulio plaikstosi raudona vėliava, dykinėjantys turi pradėti dirbti. Tada baigsis moterų prostitucija, vyrų vergystė ir vaikų badas.

Laisvė buvo pavadinta anarchija. Jei bus paskelbtas teismo nuosprendis, tai bus blogas ženklas Amerikos laisvei. Jūs ir jūsų vaikai bus vergai. Būsite laisvi tik tada, kai galėsite už tai susimokėti. Jei bus paskelbtas nuosprendis, pusiau nuleiskite mūsų šalies vėliavą ir ant kiekvienos jos klostės užrašykite „Gėda“. Tegu vėliava pasidengia dulkėmis. Tegu darbo žmonių vaikai vainikuoja šiuos šiandieninius didvyrius, nes jie neįvykdė jokio nusikaltimo. Sulaužykite jungą. Duona yra laisvė, o laisvė yra duona.