Anarchistinė įtaka XIX a. 7 dešimtmečio Lietuvoje plito per narodnikų spaudą ir organizacijas. Taip, pvz., kratų metu pas narodnikus tarp revoliucinės socialistinės literatūros rasdavo ir anarchistines knygas – „Anarchiją pagal Prudhoną“, M. Bakunino „Valstybingumą ir anarchiją“ bei kt. Vėliau anarchistinė įtaka plito per narodovolcų organizacijas. 1882 m. susikūrė marksistinė-socialistinė organizacija „Proletariatas“, kuri pradžioje prisilaikė anarchistinio požiūrio.
Kai rašau apie socialistus ir pan., jūs galite pagalvoti – „kas per nesąmonės?!“. Bet noriu pasakyti, kad anarchizmas – tai kairysis revoliucinis judėjimas, libertarinis socialistinis judėjimas. Šiaip tai anarchizmas skirstomas į kitas kryptis: anarchosindikalizmą (R. Rockeris), anarchokomunizmą (P. Kropotkinas, E. Malatesta), pacifistinįs tolstojizmą (L. Tolstojus), anarchoindvidualizmą (M. Stirneris), anarchokolektyvizmą (M. Bakuninas), federalizmą (P. J. Prudhonas) ir kt.
Noriu iškart pasakyti, kad pasaulyje nėra jokių anarchistinių partijų, yra anarchistinis judėjimas, sudarytas iš atskirų grupių ir atskirų žmonių (individualistų). Tačiau nepaisant visų požiūrio skirtumų ir krypčių, anarchistiniame judėjime egzistuoja tai, kas nesukelia nesutarimų – tai požiūris į valstybę. Šį požiūrį galima išreikšti vienu sakiniu – ŠALIN VALSTYBĘ!
O dabar grįžkime prie istorijos. Anarchokomunistinių idėjų galima rasti 1890-1893 m. J. Andziulaičio-Kalnėno publicistikoje. Vienu iš pirmųjų anarchizmo propaguotojų ir skleidėjų JAV lietuvių spaudoje („Nauja gadynė“, „Kardas“) buvo Stasys Homolickis (Malevskis). Anarchizmo ir socializmo mišinį propagavo pirmieji JAV lietuvių darbininkų laikraščiai „Pensilvanijos darbininkas“ (1896-1898), „Naujoji draugija“ (1898-1899). 1900 m. egzistavo revoliucinių sindikalistų grupė, kuri buvo įsteigusi lietuviškąjį IWW (Industrinio Pasaulio Darbininkų – anarchosindikalistinio Internacionalo) skyrių. Jie organizavo įvairius streikus ir pan.
XX a. pradžioje anarchokomunistinės grupės veikė Kaune ir Vilniuje. 1904 m. į Rusiją iš užsienio anarchistinių idėjų skleisti atvyko keletas anarchistų, kurie savo veiklos arena pasirinko keletą Rusijos miestų, tame tarpe ir Vilnių. Taip susikūrė Kropotkino pasekėjai iš „Duona ir Laisvė“ grupės. Jie propagavo bekompromisius kovos badus prieš egzistuojančią visuomeninę ir valstybinę santvarką, skleidė anarchokomunistines idėjas proletariato tarpe, organizavo stambius valstybinių įstaigų apiplėšimus.
1905-1907 m. jaunų anarchokomunistų grupės veikė Vilniuje, Kaune, Gardine, Balstogėje. Jos organizavo teroro aktus ir ekspropriacijas. Pačios didžiausios grupės veikė Kauno gubernijoje („Perkūnėlis“) ir Užnemunėje („Giltinė“), kuriai vadovavo anarchokomunistai J. Kunickis ir Pranas Paršaitis. „Giltinė“ veikė apie Marijampolę, Garliavą, Prienus, Igliauką ir t.t.
1907 m. antroje pusėje Vilniuje įvyko konspiratyvi anarchizmo aktyvistų konferencija. Taip pat tais metais Kaune įvyko lietuvių ir lenkų anarchistų konferencija, kurioje buvo priimtos rezoliucijos dėl masinio sandėlių ir parduotuvių grobimo. Anarchistai siekė pripažinti ne tik visuotinio streiko ar lokauto, bet ir stambių valstybinių ir privačių įstaigų grobimo būtinumą atsisakant nuo pavienių smulkių grobimų ir t.t. Trumpiau tariant, vyrukai plėšė bankus, sandėlius, parduotuves, mėtė bombas ir t.t. Be abejo, buvo platinami ir spausdinami įvairus anarchistiniai laidiniai bei atsišaukimai.
Taip pat buvo ir pacifistinių anarchistų. Tai revoliuciniai ir socialistiniai tolstojininkai, kurie sukūrė savo komuną, leido žurnalą „Meilės keliais“. Tai tiek būtų iš anarchizmo istorijos. (Antroji dalis kitą kartą.)
Redkolegijos pastaba: 5-asis zino „Tiesiog“ numeris pasirodė 1995 metais. Ar jo leidyba buvo tęsiama – nežinoma. Ziną sudarė panevėžietis Rob, kaip rašoma įžangoje, į leidinį sudėjęs „skirtingų nuomonių autorių mintis“. Paskutiniame puslapyje sudarytojas dėkoja: Kliaksai, Anders Wane, Ugniui Liogei, Vitaliui, Avarijai, Bragai, Ramsui, Ošo Radžnešui, Krišnamurti, Jolitai, Igoriui Kalinauskui, Arūnui Nakui, Benui Januševičiui. Leidinyje yra keletas straipsnių anarchizmo tematika. Manome, kad visus juos parašė Kliaksa (Aleksas) – tuo metu dirbęs gaisrininku, o šiandien užimantis respektabilias pareigas teisėsaugos struktūrose. Šis žmogus turėjo aiškų polinkį anarchizmą prilyginti terorizmui, tačiau jo informacija apie xx a. pradžios lietuviškojo anarchizmo užuomazgas mums pasirodė įdomi.
