LAISVAMANIŲ SUVAŽIAVIMAS ŠIAULIUOSE

 

       1936 m. kovo 8 d. Šiauliuose įvyko laisvamanių suvažiavimas. Kaip žinoma, iki 1932 m. buvo šaukiami taip vadinami “Kultūros” kongresai, kuriuose dalyvavo daugiausia inteligentai laisvama­niai.

 

Šiauliuose įvykęs pastarasis suvažiavimas yra būdingas tuo, kad jis buvo beveik išimtinai liaudies žmonių suvažiavi­mas. (Tiek, mat, per paskutiniuosius kelis metus yra pasidar­buota liaudyje, kad jau atsirado reikalas net specialų suvažia­vimą šaukti.) Šitas suvažiavimo tikslas buvo aiškus: norėta pademonstruoti visuomenei savo pajėgumą, patiems tarpusavyje susiartinti, duoti ūpo kai kuriems bemirštantiems skyriams, konstatuoti esamą būklę ir patikrinti tolimesnio savo veikimo planus.

 

Viešasis posėdis ir J. Šliūpo paskaita

Demonstracijos pobūdžio buvo pirmoji ir oficialioji suvažiavi­mo dalis, kuri buvo atlikta talpioje „Liaudies Namų” salėj. Prisigrūdus į salę apie kelis šimtus žmonių, daugiausia vyrų, buvo pradėtas posėdis. Pirmiausia ėjo dr. J. Šliūpo 75 m. sukaktu­vių paminėjimas. Sveikinimai, kuriuos darė daugiausia patys laisvamaniai, užsitęsė apie 1,5 vai. Po to buvo paties J. Šliūpo paskaita “Etika ir gyvenimas”. Nors paskaita buvo gana padri­ka – kalbėta de omnibus rebus et quibusdam aliis; šokinėta nuo religijos prie politikos, nuo Lietuvos prie tarptautinės poli­tikos, nuo praeities prie dabarties, nuo sociologijos prie eko­nomijos, nuo pelkių nusausinimo prie Bažnyčios turtų nusavini­mo ir jų atidavimo proletarams – vis dėlto nors trumpai pra­vartu su kai kuriomis jos mintimis susipažinti.

 

Lietuviai, kol nebuvę katalikai, sudarę stiprią ir sveiką tau­tą! Po krikšto jie pasidavę svetimų tautų įtakai ir tapę skur­džiai ir belaisviai. Lietuviai teatkutę su “Aušra”, kai atsiradusi sava inteligentija. Laisvę lietuviams grąžinusi ne Bažnyčia, bet naujos pasaulėžiūros žmonės, kaip Amerikos, kur Bažnyčia at­skirta nuo valstybės, prezidentas Wilsonas, Linkolnas, Brianas ir kiti jų dvasios žmonės. Prancūzų revoliucija, gamtos mokslų pažanga ir darvinizmas praskynę kelią į šviesą ir tautų laimę. Nusikaltėliai turi būti taisomi apsaugant juos nuo recidyvų, o ne kankinant kalėjimuose. Labdarybė ir ligoninės yra savival­dybių ir valstybės, o ne bažnyčios ir vienuolynų reikalas. Mo­kyklos turi būti ne vienuolynų, bet valdžios. Smerktinos esan­čios kai kieno pastangos Kaune steigti ponų vaikams atskiras mokyklas. Mokyklą, esą, reikia sekuliarizuoti, ir vietoj nuobo­džių katekizmų ir dogmų įvesti palyginamąją religijų istoriją (ži­noma, evoliucionistinę – Red.), šios dienos idealai esą komu­nizmas ir kooperacija: kuris jų įsigalės, esą, parodysianti atei­tis.

 

Lietuvoje daug vietos skiriama kapinėms. Būnant Kaune jam tekę susitarti su universitetu dėl laisvamanių deginimo medicinos fakulteto krematoriume. Ta procedūra kainuosianti 75 litus. Su 20000 litų, padedant amerikiečiams, būsią galima Lietuvoje įvesti kremaciją. Laisvamanybė sieksianti įvesti Lietu­voje naujus etikos dėsnius. Jų įgyvendinimas priklausys nuo jaunimo ir demokratiškos tautos apsisprendimo. Demokratiz­mo pabrėžimas tai nereiškiąs darvinizmo arba nusistatymo prieš karą paneigimą, bet tik kovos už būvį sušvelninimą (J. Šliūpas, atsisakęs revoliucijos, žinoma, jaučiasi esąs ne­nuoseklus darvinizmo skelbėjas! – Aut.). įgyvendinus “naujus” etikos dėsnius, nereikės svajoti apie dangaus karalystę, nes vietoj jos bus kultūra ir geras gyvenimas. Dėl to tegul tikėjimas ir prietarai nueina užmarštin, reikia gerbti, kas dora, ge­ra ir sveika, o ne apeigas. Kad tauta būtų sveika, reikia steri­lizacijos, ir dėl to laisvamaniai turi kovoti, dangaus karalija joks inteligentas Šiandien nebetikįs: reikia tik kurti rojų čia žemėj.

 

Uždarasis posėdis

Po pertraukos įvyko uždarasis posėdis, kuriame dalyvavo daugiausia skyrių atstovai. Pranešimuose iš skyrių paaiškėjo labai įdomių dalykų, kurie puikiai nušviečia mūsų laisvamanių veikimą. Dėl to čia su jais supažindiname. Šiaulių atstovas Baldauskas pranešė, kad Šiaulių skyrius turi savo laisvas kapines, kuriose esą palaidota apie 20 laisvamanių, jų tarpe ir Amerikoj miręs ekskunigas VI. Demskis, kuriam dabar statomas paminklas.

 

Kruopių skyrius savo kapinių reikalams sakosi iš Amerikos laisvamanių (per gyd. Greičiūną) esąs gavęs 385 dolerius. Amerikiečiai esą pasižadėję remti juos ir toliau. Jų padedami ti­kisi pastatyti ir kapų sargui namuką. Jų kapuose kol kas esą palaidoti du žmonės.

 

Kuršėnų skyriaus atstovas Sideris nusiskundžia laisvų kapi­nių neturėjimu. Civilinės metrikacijos nebuvimas esą ardąs Sei­mas.

 

Apie Joniškio sk. veikimą pranešęs agr. Žukauskas paste­bi, kad skyriuje esą apie 300 (?) narių. Esą būtų ir daugiau, bet daug kam priklausyti kliudą giminės. Buvęs vienas smūgis, kuris labai pakenkęs jų veiklai, būtent, miręs vienas valdybos narys, kurio tėvai fanatikai paskelbę jį prieš mirtį atsivertus. Tačiau jiems pavykę atsirevanšuoti: po smūgio įstoję 50 naujų narių. Esą pasigendama civilinės metrikacijos; nekrikštytų net ikimokyklinio amžiaus vaikų esą net iki 100. Per teismą pavykę įteisinti 10 vaikų, jų tarpe ir paties agr. Žukausko vaikai. Apie 10 vaikų esanti jau iškovota teisė mokyklose neklausyti tikybos pamokų.

 

Rūkų kaimo (prie Mosėdžio) sk. atstovas Bružas pastebi, kad pas juos esą 15 narių. Didžiausias jų rūpestis esąs – įsi­gyti savo kapines. Leidimas tam jau gautas. Dėka gyd. Grei­čiūno ir vietinių finansinės paramos dabar jau ruošiamasi ap­tverti – vežami akmenys. Neturėdami savų kapinių, jie pradėję vaikus laidoti savo sodyboj: taip buvę palaidoti net du vaikai (paties pranešėjo ir jo kaimyno). Tačiau policija dėl to prikibu­si. Reikia esą eiti prie sterilizacijos, kiekviename valsčiuje įstei­gti medicinos pagalbą, ir gydytojui alga turi būti sudaryta iš atimtų kunigų algų. Pranešėjas reiškė susirūpinimą dėl laisva­maniško laidojimo apeigų ir dėl paminklo formos.

 

Klaipėdoje jau seniai ruošiamasi steigti skyrių. Tačiau leidi­mas gautas tik po paskutiniųjų rinkimų. Tačiau skyriaus įstei­gimą turi patvirtinti teismas, o tai įvyks po 1-2metų. Dabar yra apie 30 narių. Norinčių yra ir daugiau. Neturima kol kai salės susirinkimams.

 

Raseinių sk. įsteigtas 1933m. Narių susirašė 30, tačiau ak­tyvių liko tik 10, nes kiti bijo tarnybų netekti. Prijaučiančių esą nemaža. Daug reikšmės, esą, turėtų, jeigu su paskaita atvyk­tų pats J. Šliūpas. Girkalnyje (Juodaičių v.) yra 10 narių ir 2 ha paaukotos že­mės kapinėms.

 

Kupiškyje sk. įsikūrė 1931 m. Narių pastaruoju laiku yra apie 100. Veikimo sąlygos esančios nelengvos, nes, viena, stiprūs klerikalai, o antra, šalia laisvamanių veikia jiems artima “pa­žangiųjų sąjunga”. Be to, pasisekimui daug pakenkęs vienas įvykis: vienas laisvamanis – Simonavičius – palaidojęs tvarte savo mirusią senutę motiną. Senutė buvusi palaidota jau 6 metai. Sužinojęs tardytojas iškėlė kriminalinę bylą, ir teismas nubaudęs kaltininką 1 m. kalėjimo.

 

Tryškiuose jau nuo 1932 m. daroma žygių steigti skyrių, ta­čiau policija einanti su klerikalais ir kliudanti. Esą surinkta 90 parašų, norinčiųjų, kad būtų skyrius.

 

Papilėje sk. steigiamas. Bus apie 34 narius vienų kaimiečių, be inteligentų. Miestelis, skirstantis į vienkiemius, buvo kapi­nėms davęs 0,5 ha žemės, bet klebonas ėmęs ją ir pašventi­nęs. Dabar atsiradęs kitas, kuris siūlo geresnės žemės.

 

Dusetų sk. įsteigtas 1929 m. Narių 19, daugiausia ūkininkų. Mirusi viena moteris laisvamanė buvusi palaidota rūtų daržely. Esą nekrikštytų vaikų ir gyvenančių konkubinate.

 

Skaisgiryje sk. įsteigtas 1935 m. Narių yra 16. Pernai su­ruoštos 3 gegužinės. Kunigai, esą, priešinasi: sako, neva su Šliūpu viskas baigsis. Miręs vienas laisvamanis, kurio nenorėta laidoti kapinėse, tačiau vis dėlto pavykę palaidoti labai iškil­mingai, su orkestru. Pranešėjo Jul. Narvido manymu, esą, reikia reikalauti, kad įstatymo keliu būtų įvesta civ. metrikacija ir palyginamosios religijos dėstymas mokykloj, nes laivamaniams, kilus karui, reikėsią eiti ginti tėvynės, o klerikalams pa­gal konkordatą nereikėsią.

 

Žagarėj sk. įsteigtas 1922 m. Buvo gauta iš valdžios kapi­nėms žemės, bet atėmė. Įsigyta savo kapinės. Dėl to teko pasidaryti skolų, bet Amerikoj esą žagariečiai laisvamaniai per gyd. Greičiūną atsiuntę pinigų. Tik šį (kovo) mėnesį gauta 85 doleriai, kurie skiriami kapinėms aptverti. Gyd. Greičiūnas rašęs: tik dirbkit, o mes apmokėsim. Narių skyriuje esą 18. Su­simetusių esą daug. Taip pat ir nekrikštytų vaikų.

 

Kražių skyrius įregistruotas 1931m. Narių yra 13, tačiau at­kaklių, neinančių atgal. Anksčiau buvęs uolus kunigas jų veiklai kiek pakenkęs. Tačiau dabar jį iškėlus veikimo sąlygos pagerė­jusios. Kun. Avižienis esąs geras ir rimtas: jis kai kada jiems duodąs susirinkimams “Žiburio” salę. Skyrius palaiko ryšius su gyd. Greičiūnu ir prašo jo pinigų. Skyrius turi savo knygynėlį, gerai įrengtą aikštę, ruošia gegužines, turi iš vietos inteligentų veikėjų, kurie atvirai dalyvauti veikime nedrįsta. Jų ruošiamų gegužinių žmonės pradžioj vengę: dabar jau nebebiją. Pernai buvę norėta per šv. Roko atlaidus surengti gegužinę bendrai su pavasarininkais. Tuo reikalu buvusi sudaryta net sutartis, tačiau, kunigui sutrukdžius, jie surengę vieni, nors ir su nuos­toliu. Apylinkėje esą nemaža vaikų iki 5-6 metų nekrikštytų.

 

Telšių skyrių atstovavo ligonių kasų direktorius Gedvilą, ta­čiau pranešimo nedarė. Plungės sk. įsteigtas 1931 m. kapinės įsigytos 1932 m. Pa­laidota jose jau 11 žmonių. Narių 20. Kretingos sk. veikia nuo 1929 m. Turi 32 narius, savo kapi­nes ir ruošiasi įsigyti savo namus. Praėjusiais metais sureng­tos 2 viešos paskaitos.

 

Šimkaičių sk. veikia jau 5-ti metai. Vietiniams amerikonams davus 1.150 litų nupirkta kapinėms žemės. Kapinėse kol kas palaidotas tik 1 žmogus. Narių-21. Ruošiamasi įsigyti savas dūdų orkestras. Tam reikalui tie patys amerikonai jau yra pa­aukoję 150 litų. Skyrius apima Šimkaičius, Vadžgirį ir Eržvilką. Šiaulėnų skyrius, nors įsteigtas 1924 m., bet apmiręs. Ka­pinių savų neturi.

 

Suvalkijoj, kaip pranešė Juozas Tamošauskas, laisvamanybės klausimas pastaruoju laiku darosi aktualus, ypač dėl to, kad yra daug tokių, kurie gyvena privačiu būdu, t. y. be šliūbo. Vilkaviškyje, nors skyrius oficialiai dar neveikia, bet jau yra apie 100 norinčių. Be šių dar yra tokių, kurie dėl tarnybų ne­galėtų prisidėti, bet pasižada remti.

 

Kauno skyriaus, kaip pastebėjo pranešėjas Jonas Kairiūkš­tis, didžiausias rūpestis buvęs “Laisvosios minties” leidimas. Daugiausia prie to laikraščio dirbę J. Šliūpas ir jis pats (Kairiū­kštis). Tačiau laikraštis žymiai patobulėjęs: stilius pasidaręs paprastesnis ir turinys praktiškesnis. Tiražas taip pat žymiai padidėjęs. Jei pirmą metą negalėję apsieiti be rėmėjų, kurie yra suorganizuoti, tai šiandien ir be jų paramos galima šiaip taip apsieiti. Tačiau be skolų visiškai neapsieiną.

 

Kauno sky­rius siuntęs į provinciją prelegentus. Klerikalai trukdę susirinki­mus, provokavę, šiandien galima esą pasidžiaugti veiklos vai­siais. Skyrių skaičius padidėjęs. Tam, žinoma, daug padėjęs laikraštis, šiandien laikraščio dėka jau kiekviename didesniame miestelyje prasidėjęs laisvamanių judėjimas. Kad laisvamanių sąjūdis pagyvėjęs, matyti esą ir iš periodinėj (žinoma, kairiojoj) spaudoj talpinamų apie laisvamanybę ir jos keliamų idėjų klau­simais straipsnių.

 

Paskutiniais metais Lietuvos laisvamanių vei­klos įtakoj sukruto gyviau veikti ir Amerikos laisvamaniai. Jie ir Lietuvos laivamaniams padeda pinigais. Pasireiškusius valdy­boje nesusipratimus (dėl išeikvojimų – Aut.) išsprendęs tre­čiųjų teismas. Darbas šiais metais ėjęs darniai ir sklandžiai. Pažangos padaryta visose laisvamanybės veiklos srityse. Kauno skyrius suorganizavo komitetą iš V. D. universiteto profeso­rių (V. Čepinskio ir kt.), kuris rūpinasi kapinių steigimu ir jau turi surinkęs daug aukų.

 

Laikraštis “Laisvoji mintis” eina jau 4-ti metai. Per tą laiką jis spėjo išplisti ne tik Lietuvoj, bet net tolimose lietuvių išeivių kolonijose. “L.m.” užpildžiusi tą spragą, kuri buvo atsiradusi tuose žmonėse, kurie buvę praradę religiją. “L.m.” leidimas ypač buvęs sunkus pirmaisiais metais. Tačiau iš pradžių parė­mę Amerikos laisvamaniai, per dr. Greičiūną atsiųsdami 600 dolerių (?). Antraisiais metais padėję savo aukomis V. D. uni­versiteto profesoriai laisvamaniai, kurių esą nemaža. Dabar aukų reikia mažiau. Tačiau juo skyriai daugiau parems, juo būsią galima daugiau išleisti priedų – knygelių, kurių iki šiol yra išėję trys: Kairiukščio-Karušio “Laisvosios minties ABC” ir dvi to paties Kairiūkščio verstos (iš Gauvin): “Ar yra tikras Die­vas?” ir “Ar yra kova tarp mokslo ir religijos?”

 

“L. m.” dar ne­turinti pakankamo bendradarbių skaičiaus ir dėl to negali daž­niau leisti, kaip kas mėnesį, nors skaitytojai jau pageidauja lei­sti dažniau. Kol kas visą laikraštį prirašo J. Šliūpas, J. Kairiūkš­tis ir Ig. Protas. Kiek daug pas šiuos bendradarbius yra idealiz­mo rodo ir tai, kad jie taip pat nerašo be honoraro (ima 8-10 litų už 1 puslapį). “L.m.” 1936 metams sąmata patvirtina 4715 litų. Leidžiama 800-1000 egzempliorių.

 

Organizacinis susitvarkymas numatyta kiek racionalizuoti. Pakeisti ir patobulinti įstatai. Be centro valdybos, į kurią išrin­kti: J. Šliūpas, J. Kairiūkštis, Ig. Protas, K. Valašinas, agr. Alf. Žukauskas, kand. – A. Rondomanskis ir A. Knyva, dar nu­matyta taip vadinama Taryba. Taryba yra numatyta tam, kad jeigu kartais vyriausybė suspenduotų valdybą ar uždarytą pa­čią organizaciją (nes kai kuriuose skyriuose, kaip Kybartų, Už­palių ir kt., ėmė reikštis komunistai, o gali pasireikšti dar ir ki­tuose skyriuose), ji galėtų dar judinti patį veikimą. Į tarybą nu­matyti “įtakingi” aukštose sferose asmenys, kurie reikalus ga­lėtų pakreipti reikiama kryptim, būtent: prof. Gudavičius, ex prof. J. Bagdonas, doc. inž. T. Šulcas, prof. V. Čepinskis, Bal­dauskas, Gedvilą, Preikštas. Geresniam veikimo išvystymui naujuose įstatuose numatyta įsteigti apygardos (rajonų) cent­rus, kurie jungtų to rajono skyrius ( ne mažiau 3).

 

Dėl civ. metrikacijos ir laisvamaniškų mokyklų. Civ. metri­kacijos reikalu .J.Šliūpas praneša tiek: nesą kol kas nieko nau­jo – vieni sako ji greit bus, kiti – nebus. Nutarta tuo reikalu rašyti memorandumą suvažiavimo vardu ir po suvažiavimo sių­sti iš kiekvieno skyriaus nutarimus – rezoliucijas su narių ir pa­šalinių asmenų parašais ir juos siųsti Vid. reik. ministerijai.

 

Dėl laisvamanių mokyklų steigimo J.Šliūpas buvęs pas švietimo ministerį. Jis pageidauja steigti laisvamaniškų mokyklų Fondą, kuris susidarytų iš narių ir rėmėjų aukų. Karių savanorių dr-ja J.Šliūpo 75 m. sukaktuvių proga yra jam užfundijusi veltui kelionę į Ameriką, šitą kelionę J.Šliūpas tikisi galėsiąs panaudoti aukoms rinkti laisvam mokyklų steigimo Fondui tarp Amerikos laisvamanių. Pirmiausia tokia laisvamaniška mokykla numatyta steigti Palangoj. Kol tokios mokyklos nėra, laisvamaniai savo vaikams, lankantiems mokyklas, turį reikalauti atleidimo nuo tikybos pamokų. Tuo reikalu nusistatyta siuntinėti prašymus į Švietimo ministeriją. Be to, kiekvienas skyrius turi pasiųsti švietimo ministeriui taip pat su gausiais parašais rezoliuciją, kurioje būtų prašoma, kad jų vaikai būtų atleisti nuo religijos pamokų.

 

Apskritai nusistatyta visais būdais kovot dėl vaikų “išlaisvinimo”. Jei kitaip negalima, tai parašyti raštą, kad mes išstojame iš katalikų konfesijos, tą raštą patvirtinant pas nota­rą ar kitoj valstybės įstaigoj ir remiantis tuo raštu reikalauti, kad vaikas, kaip ir kiti katal. religijai nepriklausą vaikai, butų nuo kat. tikybos pamokų atleidžiami. Ypač rasta labai gera priemonė – rezoliucijų su parašais siuntimas j ministeriją: esą tuomet susidarysiąs įspūdis, kad visuomenėje šie klausimai esą labai aktualūs ir kad visuomenė tuo domisi.

 

Suvažiavimas buvo baigtas mintimis: laisvamanių veikime neturi būti pesimizmo ir apatijos. Mes jau išsikovojome simpatijas aukštesnėse sferose. Mes turim nekrikštyti vaikų, reikalauti jiems laisvės nuo tikybos pamokų, reikalauti civil. metrikacijos.

 

Tai, kas čia parašyta, yra pakankamai aišku. Išvadas tedaro kiekvienas atskirai. Galima dar pridurti, kas buvo suva­žiavime pastebėta, kad skyriuose prie laisvamanių daugiausia priklauso biednuomenė. Laisvamanių skyrių jau yra apie 50.

 

Y.X.

Perspausdinta iš: Tiesos kelias, 1936, Nr.4

 

 

 

KELMĖS RAJONO LAISVAMANIAI

Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija, veikusi 1924-1941 m., buvo legali. Ji propagavo antireliginę pasaulėžiūrą, laisvą nuo religijos moralę, reikalavo įvesti civilinę metrikaciją, atskirti bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos, gynė nereligingų žmonių teises, organizavo netikinčiųjų kapines, steigė bibliote­kas, rengė ateistines paskaitas, vakarus, leido laikraščius “Laisvamanis”, “Laisvoji mintis” ir ateistinius leidinius.

 

Prieškariniu laikotarpiu dabartinis Kelmės rajonas irgi buvo apimtas laisvamanių veiklos, šios draugijos skyriai dirbo Kra­žiuose, Užventyje, Vidsodyje, Pavandenyje, o pavienių laisva­manių buvo ir kitose vietose.

 

Vienas iš seniausių ir veikliausių laisvamanių skyrių buvo Kražiuose. šiam skyriui daugelį metų vadovavo siuvėjas ir ak­tyvus visuomenininkas Povilas Vismantas. Kražių laisvamanių skyrius įsikūrė 1930 metais. Skyriaus valdybą sudarė: Povilas Vismantas – pirmininkas, Tomas Čekanskis – pavaduotojas, Stanislovas Stulginskis – sekretorius ir Liudas Varanavičius – narys. Be šių asmenų Kražių laisvamanių skyriui priklausė: Juozas Skačkauskas, Leonardas Michelbertas, Juozas Čekan­skis, Tomas Radavičius, Juozas Steckis, Tomas Radavičius, Adulis Buivydas, Bronius Birgiola, Vladas Skačkauskas, Anta­nina Čepkauskienė, Alfonsas Petkevičius, Pranas Cepkauskas, Vladas Radavičius, Antanas Tamulis, Mykolas Dankevičius, Jonas Stulginskis ir dar keletas. Iš viso skyriuje įvairiu metu buvo apie 20 asmenų. Be to laisvamanius rėmė raštininkas Stanislovas šiupyla, krautuvininkas Henrikas Urbonavičius, fo­tografas Vladas šaulys, kirpėjas Kazimieras Bunys ir dar vie­nas kitas miestelio gyventojas.

 

Skyriaus susirinkimai vykdavo pradinės mokyklos žydų ko­mplekto patalpose, Vismanto, Steckio namuose ir kitur. 1931 m. gruodžio 7 d. įvykusiame draugijos Kražių skyriaus vi­suotiniame susirinkime buvo perrinkta valdyba, išrinkta revizi­jos komisija. Susirinkime nutarta steigti skyriaus biblioteką, laisvamanių kapines, sudarant kapinių steigimo fondą. Be to priimtoje rezoliucijoje buvo reikalaujama įvesti civilinę metrika­ciją, laisvamanių vaikus atleisti nuo tikybos pamokų, moki­niams duoti evoliucijos dėsnių aiškinimą, atšaukti konkordatą su Vatikanu, atskirti bažnyčią nuo valstybės, išdalinti bažny­čios žemes bežemiams. Kunigų atžvilgiu buvo reikalaujama jų lojalumo, panaikinti dvasiškiams algas iš valstybės iždo, panai­kinti kunigų privilegijas, kovoti prieš vienuolynų plitimą ir kt.

 

Laisvamanių draugijos Kražių skyriaus valdyba 1933 m. ba­landžio 9 d. sukvietė visuotinį susirinkimą, kurio metu išklausė labai įdomią agronomo H.Urbonavičiaus paskaitą “Religijų kil­mė ir jų reformatoriai”. Šiauliuose 1933 m. gruodžio 27 d. įvykusiame Lietuvos lais­vamanių etinės kultūros draugijos suvažiavime dalyvavo ir Kra­žių laisvamanių skyriaus atstovas.

 

1934 m. pavasarį tragiškai žuvo vienas iš aktyviausių Kražių laisvamanių – Juozas Skačkauskas. Jis mokėsi Kražių “Žibu­rio” gimnazijoje, iš kurios už laisvamaniškas pažiūras pedago­gų tarybos buvo pašalintas. Vėliau savo likimą sujungė su laisvamanybe kaip visuomeniniu judėjimu, palaikė ryšius su Rasei­niais, platino ateistinę literatūrą. Prieš mirtį paliktame raštely­je savo asmeninę bibliotekėlę paliko laisvamanių skyriui ir pra­šė palaidoti be bažnyčios. Jam mirus, laisvamaniai surengė ci­vilines laidotuves, bet procesijai kelią pastojo klebonas su baž­nyčios tarnais, neleisdami nešti karsto į kapines pro vartus. Tačiau klerikalai, pabūgę minios rūstavimo, nusileido. Bendra­žygiai laisvamaniai prie kapo duobės pasakė atsisveikinimo kalbas, kapo kauburėlis paskendo gėlėse ir vainikuose... Tai buvo pirmosios laisvos ateistinės laidotuvės Kražiuose.

 

O pas­kui laisvamanių skyrius ėmėsi ryžtingų priemonių, kad savival­dybės išskirtos laisvamanių kapinės būtų patvirtintos Raseinių apskrities valdybos. Išrinkta speciali komisija, kuri rūpinosi juri­diniu kapinių įteisinimu, jų sutvarkymu ir priežiūra. Dar tais pa­čiais 1934 m. Kražiai įsigijo laisvamanių kapines, kurios buvo aptvertos ir gražiai sutvarkytos, šiose kapinėse buvo palaido­tas tik vienas, 1939m. žuvęs kirpėjas Kazimieras Bunys. Vė­liau, panaikinus Lietuvos laisvamanių etinę draugiją, šios kapi­nės prarado savo reikšmę.

 

1936 m. Kražių laisvamaniai sudarė komisiją, kuri rūpinosi civilinės metrikacijos Lietuvoje įvedimu. Komisija tuo klausimu parašė peticiją vyriausybei ir darė atitinkamų žygių Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.

 

1940 m. birželio 2 d. Kražių laisvamanių skyrius priimtoje re­zoliucijoje iš vyriausybės reikalavo, kad būtų leidžiama Laisva­manių draugijai turėti radiofone savo valandėles, skaityti vie­šas paskaitas. Be to buvo statomi pakartotinai ir ankstesni reikalavimai dėl civilinės metrikacijos įvedimo ir mokyklos atskyrimo nuo bažnyčios. “Mokykla privalo būti mokslo, o ne do­gmų namai”, – sakoma kražiškių rezoliucijoje.

 

Prisimindamas laisvamanių draugijos Kražių skyriaus veiklą Povilas Vismantas savo autobiografijoje rašė: “...Skyriaus var­du pradėjome rengti per atlaidus iš ryto viešą laisvamanišką paskaitą, vakare gegužinę savo sutvarkytame Medžiokalnyje. Per paskaitas ir gegužines atsilankydavo labai daug žmonių, ypač jaunimo. Paskaitas skaityti kviesdavome iš laisvamanių draugijos centro. Į Kražius buvo atvykę “Laisvosios minties” žurnalo atsakingasis redaktorius Jonas Ilgūnas, pedagogas Ig­nas Protas, K.Valašinas, vietos agronomas Henrikas Urbona­vičius. Po paskaitų ir gegužinių metu organizuodavome moksli­nės ir pažangios literatūros platinimą, vienminčių susitelkimus, kurių metu pasitardavome dėl tolimesnės veiklos, pasidalyda­vome legalaus ir nelegalaus darbo patyrimu...”

 

Laisvamanių draugijos Užvenčio skyrių 1937 m. gegužės mėn. įkūrė Bambalų kaimo pažangus valstietis Krizostemas Janušas. Skyriui priklausė Užvenčio miestelio, Žeberių, Do­meikių, Minupių ir kai kurių kitų kaimų laisvamaniai. Į valdybą išrinkti – Jonas Galminas iš Domeikių kaimo (pirmininkas), Krizostemas Janušas (vicepirmininkas), Antanas Tauragauskas iš Markūniškės (sekretorius), Tadas Čilinskas iš Domeikių (kasininkas) ir Užvenčio miestelio stalius Juozas Grikštas (na­rys). Vėliau skyriaus valdybos sąstatas keitėsi. Ilgą laiką sky­riui vadovavo Juozas Grikštas. Aktyviausi laisvamaniai – Anta­nas Juozapavičius, Teodoras ir Pranas Pociai.

 

Užvenčio skyriaus laisvamaniai vedė priešreliginę propagan­dą, priešinosi naujos bažnyčios statymui, visuomenei aiškino religijų žalingumą, skaitė ir platino laisvamanybės leidinius: J. Laisvūno Kristaus nebuvo”, “Lietuva kryžių šešėliuose”, A. Žukausko “Laisvamanybės pagrindai”, V. Dembskio “Inkvizi­cija” ir kitus. Skaitė ir platino “Laisvąją mintį”. 1938 m. Užven­čio valsčiuje šio laikraščio buvo išplatinta apie 200 egzemplio­rių. Laisvamanių laikraštis ėjo beveik į kiekvieną valsčiaus kai­mą.

 

Užvenčio laisvamaniai darė žygių per valsčiaus ir apskrities valdybas gauti žemės steigti laisvamanių kapines, tačiau dėl j-vairių trukdymų to nepasisekė įgyvendinti. Religinių švenčių metu laisvamaniai rengdavo įvairias priemones, stengdamiesi kuo daugiau žmonių atitraukti nuo bažnyčios. Skandalingai baigėsi 1937 m. laisvamanių suorganizuota gegužinė rekolekcijų metu. Gegužinę bandė išsklaidyti atvykęs misijonierius T. Bružikas, bet jaunimas nepakluso.

 

Demokratinių pažiūrų Vidsodžio valstiečiai 1940 m. balandžio mėn. įsteigė savo laisvamanių skyrių. Į organizaciją įsirašė: Mečislovas Virmauskas, Antanas Vierošius, Norvilis ir kt. Pavieniai laisvamaniai veikė Kelmėje, Tytuvėnuose, Pavan­denėje, Šaukėnuose, Gumiltėnuose ir kitur.

 

Laisvamanius plačiu frontu puolė krikščionys demokratai, bažnytininkai ir kai kurie tikintieji fanatikai. Užvenčio pavasari­ninkams įskundus policijai už nelegalaus laisvamanių susirinki­mo pravedimą, Krizostemas ir jo sūnus Adolfas Janušai buvo nubausti po 5 paras arešto ir piniginėmis baudomis. Per savo laikraščius klerikalai šmeižė P.Vismantą, K. Janušą ir kitus lais­vamanius. O bažnyčiose dažnai sakomi pamokslai būdavo nuk­reipti prieš bedievius.

 

Telšiuose leidžiamas savaitraštis “Žibin­tas” 1934 m. rašė, kad Užvenčio klebonas per pamokslą “...sumalė visus laisvamanius ir pats labai susigraudino, pravirkdydamas davatkas”. Ypač aktyviai laisvamanius puolė Vidso­džio klebonas Zigmantas Syrius, Pagryžuvio jėzuitų vienuolyno misijonierius T. Bružikas. Nuo jų neatsilikdavo sufanatizuoti tikintieji. Kaip prisimena Minupių kaimo laisvamanis Jonas Stul­pinas, kalėdodamas kunigas duodavo vingį net ir toms sody­boms, į kurias ateidavo ' Laisvoji mintis” ar net “Lietuvos ūki­ninko” laikraščiai.

 

“Laisvojoje mintyje” atsispindėdavo ir Kelmės rajono pažan­gios minties kelias į žmonių širdis, demaskuojama pragaištinga fanatikų veikla. Laikraščio numeriuose kritikuojami Pagryžuvio vienuolynai, kurie brangiai ima už bažnyčios patarnavimus. Rašyta, kad Kelmės kapelionas per prievartą varo progimnazi­jos mokinius į bažnyčią. Įdomi žinutė iš Vaiguvos, kurioje rašo­ma, kaip klebonas atkeršijo mirusiam laisvamaniui, nuplėšda­mas iš jo giminių už laidotuves dvigubai, sakydamas, kad “...velionis gyvas būdamas bažnyčiai nedavęs, tai bent iš mi­rusiojo reikia daugiau paimti”.

 

Vienas iš aktyviausių “Laisvosios minties” laikraščio vietinių bendradarbių buvo Adolfas Jonušas iš Užvenčio valsčiaus Bambalų kaimo. Šis jaunas korespondentas 1934 m. pasisakė spaudoje prieš Užvenčio klebono uždėtą privalomą mokestį valstiečiams nuo valdomos žemės hektaro bažnyčios statybai. Kitoje informacijoje dėl Užvenčio bažnyčios statymo Jonušas rašė: “...Žmonės mano, kad vietoje bažnyčios reikėtų pasta­tyti mokyklai rūmą”. “Laisvoje mintyje” taip pat bendradarbia­vo ir užventiškis Adolfas Urbonavičius.

 

V.RIMKUS

Laisvoji mintis, 1991, Nr.2

 

 

KAPINĖS PRIE RAUDONDVARIO

Senesnieji žmonės dar gerai prisimena nepriklausomos Lie­tuvos metus ir kokias gyvenimo ir minties laisves turėjo žmo­nės. Netikinčių buvo mažuma ir juos klerikalai vadindavo be­dieviais, laisvamaniais ir net bolševikais! Katalikai, arba tada vadinamieji krikdemai, buvo įsitvirtinę visose gyvenimo srityse. Tada, bene vienintelė Europoje Lietuva neturėjo civilinės met­rikacijos. Netikintieji inteligentai vedybas įformindavo Klaipėdo­je arba užsienyje.

 

Laisvamanybė sparčiau pradėjo Lietuvoje plisti, kai 1924 metais Šiauliuose daktaras, aušrininkas, moks­lo ir visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas įkūrė Laisvamanių eti­nės kultūros draugiją. Jos skyriai pradėjo kurtis visoje Lietuvo­je, o Kaune jų buvo net trys. Ir vieni stipriausių Lietuvoje. To­dėl į Kauną buvo perkeltas ir draugijos centras. Tada čia buvo leidžiama laisvamanių spauda – „Laisvoji mintis” ir panašaus turinio knygelės, atkakliai kovota, kad būtų Lietuvoje įvesta ci­vilinė metrikacija, rengiamos paskaitos, kurtos bibliotekėlės, buvo galvojama įkurti mokyklą laisvamanių vaikams.

 

Be kunigų pagalbos nebuvo galima įteisinti vaikų gimimo, vedybų, laidojimo. Ir kauniečiai 1936 metais sumanė įsteigti Kauno laisvamanių kapines. Didelio ryžto dėka tai ir buvo greitai pasiekta. Kadangi miesto savivaldybė šioms kapinėms steigti neskyrė žemės sklypo, tai laisvamanių ir jiems prijau­čiančių piniginėmis aukomis į Kooperacijos banką įplaukė dau­giau kaip dešimt tūkstančių litų.

 

Tada netoli Raudondvario iš Kaniūkų kaimo ūkininko Petro Petrausko nupirktas dviejų hek­tarų žemės sklypas. Jis buvo gerai sutvarkytas, aptvertas mū­rine tvora. Ir jau 1936 metais buvo palaidotas pirmasis miręs laisvamanis iš Joniškio – I. Mikutis. Jis mirė ligoninėje ir buvo pareiškęs norą, kad būtų palaidotas laisvamanių kapinėse. Po to čia buvo palaidotas Vandžiogalos Laisvamanių etinės kultū­ros draugijos skyriaus sekretorius Juozas Venckevičius, kau­nietė studentė Liuda Mickytė-lndrašienė, Stasė Jarašiūnaitė, raudondvarietis Mečislovas Skaudys, iš Gižų valsčiaus Juozas Vaivada. Kaunietę neturtingą darbininkę K.Dėnaitę laisvama­niai palaidojo savo lėšomis. Iki 1940 m. šiose kapinėse buvo palaidota 20 žmonių. Ant visų kapų stovėjo gražūs paminklai, žydėjo gėlės, kapai visada gerai prižiūrimi. Buvo samdomas nuolatinis sargas.

 

1940 m. kapinės buvo panaikintos ir palengvėle jos nyko, skurdo, kol galų gale veik visai išnyko... Tik dar ir dabar tebe­stovi stiprūs cementiniai vartai, pro kuriuos veda takas stačiu šlaitu Į kalną, apaugusį lieknomis pušimis, kurio viršuje ir pa­matysime tik keletą išlikusių kauburėlių, sudaužytų akmeninių antkapių...

 

Prieš keliolika metų, ateistas docentas Napoleonas Indrašius bandė atgaivinti Kauno laisvamanių kapines, bet tai buvo tik laikinas buvusios jų garbės švystelėjimas... Tose kapinėse stovi vienintelis granitinis antkapis, kurio įrašas byloja: “Liuda Mickytė-lndrašienė 1915.1.14 – 1939. IX. 15.“

 

Kai lipi į šias kapines, atrodo, kad kopi į Rambyno kal­ną... O vis tik reikėtų kaip nors įamžinti Kauno laisvamanių ka­pinių atmintį, kad jos primintų ainiams, kaip Kauno laisvama­niai kovojo už sąžinės laisvę.

 

Mikas TAMAŠAUSKAS

Laisvoji mintis, 1991, Nr.2

 

a.lt, 2011 03 28

 

Žagarės senosios laisvamanių kapinės