Nudistai, natūristai ar tiesiog tiesiai šviesiai, lietuviškai – nuogaliai? Kaip gi iš tikrųjų reikia vadinti žmones, kurie mėgsta vienaip ar kitaip būti nuogi. Ir kodėl iš viso reikia kalbėti apie tuos mėgėjus taip, lyg jie būtų kokie nors kitokie. Tikriausiai todėl, kad civilizacijos dėka gerokai nutolome nuo savo prigimtinių saitų ir nuo paties svarbiausio – saito su gamta, kurios dalimi visi ir esame.
Kuo labiau susitelkiame ties dalykais, kuriuos vadiname dvasiniais, tuo labiau nutolstame nuo savo prigimties. O juk tai visai neprieštarauja vienas kitam. Argi mes tampame geresni ar blogesni vien tik todėl, kad esam vienaip ar kitaip apsirengę? Ar dėl to keičiasi mūsų pažiūros ar vertybės?
Man atrodo, kad ne. Būdamas namie ar darbe, paplūdimyje ar pirtyje, mąstau lygiai taip pat, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip esu. Tikriausiai ir dauguma kitų žmonių taip pat nekeičia savo požiūrio į aplinką ir išpažįstamas vertybes, priklausomai nuo to, kur ir kaip jie yra, labiau ar mažiau apsirengę. Taigi grįžtant prie nuogumo, nėra jokio pagrindo manyti, kad mažiau apsirengęs yra kuo nors blogesnis už daugiau apsirengusį vien dėl to, kad taip įprasta manyti. Beje, besidomint šiuo klausimu, teko skaityti ir įvairių tyrimų apibendrinimus, kurie teigia, kad nepriklausomai nuo šalies, jos tradicijų ir papročių, nudistai laikosi vidutiniškai aukštesnių moralės standartų palyginus su visa visuomene apskritai, tarp jų mažesnė dalis turinčių įvairių polinkių, kurie priskiriami įvairaus lygio nukrypimams nuo normos, jų šeimos vidutiniškai rečiau skiriasi, vidiniai šeimyniniai ir bendruomeniniai saitai tvirtesni. Jie kelia sau aukštesnius vidinės moralės reikalavimus. Žinoma, tai ir yra vidutiniškai, o ne visuotinai.
Taigi ir tarp nudistų yra visokių, bet vertinant apskritai, tokie duomenys tik dar labiau paneigia nudizmo priešininkų svaičiojimus apie žemą nudistų moralę. Kažin kodėl taip yra? Gal todėl, kad nuogas žmogus yra labiau pažeidžiamas, todėl pasąmonės lygyje ir siekia elgtis nuosaikiau, nes juk galioja taisyklė, jei gyveni stiklo name, tai nesisvaidyk akmenimis. Mano galva tai ir paaiškina, kodėl nudistai yra mažiau agresyvi visuomenės dalis, kuri, beje visai neperša kitaip manantiems savo pažiūrų ir nereikalauja jokio išskirtinio dėmesio. Lygiai to paties tikisi ir iš visos visuomenės. Iš to, kas pasakyta, reikia padaryti ir išvadą.
Jokiu būdu nereiškia, kad nudistai yra kuo nors geresni dėl to, kad mėgsta būti nuogi. Toks teiginys prieštarautų anksčiau išsakytoms mintims. Turbūt yra priešingai – nuosaikesni, liberalesni, pastovesni, atviresni, pakantesni žmonės linkę mažiau slėptis ir maskuotis, nes juk kam maskuotis, jei neturi jokių kėslų ir neketini niekam kaip nors pakenkti. Suprantama, turint tokį požiūrį, ir aplinkiniai atrodo mažiau grėsmingi, o jei taip, tai ar visada ir visur būtina slėptis po drabužiais? Nėra ko bijoti, kad demaskuos, nes nėra ką demaskuoti.
Gana suprantamai savo požiūrį nudistai išreiškia nudistų paplūdimiuose. Turbūt daugelis pripažįsta, kad nuogam pasirodyti bendrame paplūdimyje yra gana neatsargu. Tačiau niekam niekas negresia, jei apsirengęs papuola į nudistų paplūdimį. Dažniausiai niekas ir dėmesio nekreipia, o jei ir atkreipia, tai atlaidžiai – pabus, apsipras ir prisijungs. Tokia jau ta nudizmo filosofija.
Beje, nereikia nudistams pripaišyti įvairių išsišokėlių, kurie galbūt kartais pasirodo, pvz., kad ir bendrame paplūdimyje per daug apsinuoginę, arba tie, kurie slampinėja aplinkui paslapčiomis. Tie tai tikrai nieko bendro neturi su nudistais. Joks nudistas, netgi būdamas labai idėjinis, taip nesielgia, nes tai prieštarautų pačiai esmei, t.y. tokiu būdu nudizmui nepritariantys būtų verčiami taikytis su prievarta peršamu jų elgesiu. O tai jau jokiu būdu nesiderina su nudizmo filosofija.
Taigi galima padaryti ir tokią išvada. Nudistai nesiekia ir nesiūlo visiems jungtis prie jų. Laisvė yra laisvė, ir kiekvienas turi rinktis tai, kas jam labiausiai priimtina. To paties jie tikisi ir iš aplinkinių.
Taigi grįžkime į pradžia. Kas gi tie nudistai, natūristai ar nuogaliai? Iš pirmo žvilgsnio, koks gi skirtumas, kaip vadinti, vis tiek visus vienija pomėgis būti nuogiems. Tačiau tai ne visai taip. Pasaulyje savaime nusistovėjo šie pavadinimai, kurie reiškia ne visai tą patį. Tai priklauso ir nuo tam tikrų pažiūrų ir filosofijos. Nudistai yra tiesiog tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti, išsiskiriantys iš kitų tik vienu dalyku – esant tinkamoms aplinkybėms norintys pabūti nuogi. Sugrįždami prie anksčiau išdėstytų minčių galime teigti, kad jie tiesiog nori pabūti kitaip apsirengę, t.y. apsirengę tik tuo, ką davė ponas Dievas. Tai nė kiek ne kitoks noras, kaip pobūvyje noras būti apsirengus vakariniais drabužiais, o kasant daržą būti apsirengus darbo drabužiais. Žinoma, dar reikia pridėti ir malonius pojūčius, kai visą kūną gaivina vėjelis, saulė ar vanduo. Bet tai irgi nieko naujo, tai patinka daugumai.
Pažvelgus dar giliau, galima išskirti klostosi dvi nudistų filosofijos kryptis. Vieni yra labiau konservatyvūs, kiti liberalesni. Konservatyvūs nudistai buriasi į įvairias nudistų organizacijas, rašo sau įvairias taisykles, renka vadovus, moka mokesčius, rengia susirinkimus ir kitus renginius, teikia ataskaitas ir taip toliau. Tiesą sakant, irgi nieko nauja. Taip elgiasi įvairios bendrijos, sąjungos, partijos, profsąjungos, draugijos ir kitokie visuomeniniai dariniai. Toks būdas turi daug privalumų. Organizuotai susibūrus, galima daug nuveikti ir daug pasiekti. Galima išsikovoti daugiau teisių, kai kada gal net paveikti kokią nors politinę kryptį, kuri, kaip ir bet kuri kita organizuota veikla duoda savo vaisių. Galima išsireikalauti sau kad ir poilsio vietų, palankių įstatymų ar dar ko nors. Tai yra gerai, ir kas nori taip, tegul ir daro.
Tačiau nebūna namų be dūmų. Kaip ir kiekvienoje labiau organizuotoje struktūroje, atsiranda ir savotiško biurokratizmo. Reikia šaukti susirinkimus, dėstyti idėjas ir mintis, rinkti vadovus, ruošti įvairias taisykles, teikti įgaliojimus veikti visų vardu, reikalauti atsiskaityti ir, žinoma, rinkti tam tikrus mokesčius. Jokia biurokratinė struktūra dėl savo prigimties to išvengti negali. Tuo pačiu, kaip ir bet kurioje kitoje biurokratinėje struktūroje, priklausomai nuo jos dydžio ir tikslų bei interesų rato, atsiranda ir intrigų. Bet tai nei blogai, nei gerai, tiesiog tokios visų organizacijų savybės.
Tokio organizuoto nudizmo pavyzdžių galima rasti gana daug konservatyviojoje JAV. Ten nudistų organizacijos labai stiprios ir veiksmingos. Tačiau gana biurokratiškos ir konservatyvios. Jos dažnai save priešpastato visuomenei atsiribodamos nuo jų. O atsiribojimas pasireiškia būtent uždara veikla. Griežtai atribotos ir dažnai užtvertos teritorijos, griežtos narystės taisyklės, daug nereikalingų ir betikslių reikalavimų ir dėl to netgi savotiškų nukrypimų. Atsiranda netgi nepakantos užuominų, pvz., kam nors, kad ir trumpam pasirodžius ne visai nuogu toje aplinkoje. Tai dažniausiai būna nurodyta taisyklėse, tačiau svarbiausia yra tai, kad patys nariai stengiasi labai griežta jų laikytis. Bet ką gi, jei jiems tai patinka, tai tegul, tai juk jų teisė. Žinoma, savo biurokratiškumu tokios organizacijos norom nenorom nutolsta nuo paties nudizmo ir per daug dėmesio sutelkia į biurokratinių reikalavimų laikymąsi bei bandos jausmo vedami krypsta į tai, nuo ko bėgo pradžioje, o būtent nuo laisvės apribojimo. Tuo požiūriu jie beveik niekuo nesiskiria nuo kitos visuomenės dalies, kuri yra jiems priešinga tik tuo, kad reikalauja visur būti apsirengus. Štai ir gaunasi, kad ta pati lazda, tik kitas galas.
Kitaip yra su liberaliojo nudizmo pakraipa. Apie juos sunkiau ką nors pasakyti išsamiai, nes jie mažiau organizuoti ir neteikia daug dėmesio biurokratinei pusei. Buriasi dažnai visai be jokių organizacinių požymių, neturi nei rašytinių taisyklių, nei vadovavimo. Šūkis – laisvė svarbiau, o organizavimo turi būti tik tiek, kad užtikrintų laisvę, bet jokiu būdu nepradėtų jai trukdyti. Tai taip pat namai ne be dūmų. Nėra organizuotos struktūros – nėra ir reikšmingos ar įtakingos veiklos. Pavieniai entuziastai, nors ir morališkai palaikomi bendraminčių, negali daug nuveikti. Mažai ką galima pasakyti ir apie tokias bendruomenes išsamiau, jos tiesiog yra, bet nei reklamuojasi, nei ką nors kam nors perša. Bet jose vyrauja tikras laivės supratimas. Būti jose būna gera, geranoriškas nusiteikimas ir pakantumas plačiai bujoja. Jokios agresijos, jokių griežtų reikalavimų, kas nors dėl kokių nors priežasčių būdamas ne visai nusirengęs, nekelia jokių nepatogumų aplinkiniams, matyt taip jam geriau. Bet ką gi, toks požiūris, toks pasirinkimas, tokia laisvės savybė.
Taigi dar ir apie natūristus. Tai tam tikra nudizmo filosofijos atmaina, kuri parastai nepriskirtina nė vienai iš nudizmo pakraipų. Žinoma, jie tikri nudistai, be jokios abejonės. Bet turi ir savo tvirtą nuomonę. Juos galima priskirti nudizmo sveikuoliams. Jų buvimo nuogais filosofijos pagrindas yra neginčijamas sąlytis su gamta visais be išimties požiūriais. Jie mano, kad, jei jau esi natūristas, tai ir gyvenk visur ir visada sąlytyje su gamta. Tokie žmonės stengiasi kur tik bent kiek įmanoma būti nuogi, gyventi kaip galima daugiau nepaliestoje gamtoje, maitintis tik gamtos teikiamu maistu, sportuoti, nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų. Nuogas kūnas jiems be jokių išlygų nėra kaip nors gėdingas jokiomis aplinkybėmis, jie juk gamtos vaikai, o gamtoje gėdos nėra. Gyvena jie ir tarp mūsų, nes pragyvenimui juk reikia užsidirbti. Bet gavę bent mažiausią progą, jie bėga į gamtą ir mėgaujasi sąlyčiu su ja neribotai. Pagal jų filosofiją lytinis aktas taip pat nėra joks antgamtinis reiškinys, tai juk taip natūralu. Tai jokiu būdu nėra ekshibicionizmas, nes jie visiškai nesistengia to atlikti viešai ir patirti iš to malonumą. Bet slėptis taip pat nemato prasmės.
Dar vienas pasamprotavimas apie nudistus. Visus be išimtie nudizmo pakraipų atstovus vienija bendras požiūris į amžių ir kūną. Jokioje nudistų bendrijoje niekada ir niekaip dalyviai neišskiriami pagal amžių ar kūno sandarą. Visi visada draugiškai bendrauja ir pagarbiai elgiasi vienas su kitu. Tuo požiūriu nudistai išsiskirai iš visos kitos visuomenės dalies, kurioje dažnu atveju taip nebūna. Kodėl taip yra? Ogi dėl tos pačios priežasties – atsakinga laisvė yra svarbiau už visa kita. Dalis mažiau mąstančios visuomenės įvairiose diskusijose stengiasi vos ne nuo pradžių nukreipti kalbą į tuščią ginčą apie užvesti kalbą apie tai, kaip tie niekadėjai nudistai eina visur demonstruoti savo negražaus kūno. Čia jie labiausiai ir klysta, ir dar patys save klaidina.
Visų pirma, nudistai niekur neina demonstruoti savo kūno, o buriasi tik vienam tikslui – pabūti nuogais. Todėl ir jų tarpusavio pagarba yra aukštesnio lygio negu bet kurio paplūdimio svaičiotojo ar spoksotojo kalbos apie tai, kaipgi koks nors žmogelis su tokiu kūnu ar per daug garbingo amžiaus apskritai drįsta rodytis viešai. Tokie spoksotojai turi nustatę labai griežtus išorės standartus, kaip kiti turi atrodyti ir tiems spoksotojams rodytis, nors nemaža jų pačių dalis dažniausiai slepiasi krūmuose su žiūronais. Na, o kiti nesislepia, bet vis tiek nepatenkinti tuo, kad kai kas neatitinka jų nustatytų kūno išvaizdos ar amžiaus standartų. O ką daryti neįgaliems ar garbaus amžiaus asmenims? Jų išvaizda tų standartų požiūriu tai ir visai beviltiška gali būti. Tai tik dar vienas akmuo į kitą daržą iš nudistų daržo. Neįsivaizduojamas dalykas tarp nudistų – nustatinėti kokius nors kūno ar amžiaus išvaizdos standartus. Kažin, ar spoksotojai ir svaičiotojai ir savo artimiesiems taiko tuos standartus? Gal ir taip, jei jau nelieka pagarbos. Taigi toks požiūris yra labiau visos visuomenės reikalas, o ne tik nudistų, nes būtent nudistų tarpe tokie nukrypimai neturi jokio pagrindo.
Na, o apie nuogalius tai ir visai nėra ko pasakyti. Taip tiesiog galima lietuviškai vadinti nudistus ar natūristus. Jeigu toks pavadinimas prigytų, tai nematau nieko blogo. Skonio reikalas. Man tai visai patinka taip vadintis.
Taigi tiek apie kai kuriuos nudizmo atspalvius. Kiekvienas gali priskirti save kuriai nors pakraipai arba nepriskirti jokiai. Laisvė juk vis tiek svarbiau. Bet dėl įdomumo galima pamąstyti ir pagalvoti, kas būtent iš nudizmo kiekvienam labiausiai priimtina, ir būti tuo, kuo esi ir nori būti. Taip pat ir nebūti jokiu nudistu. Čia kiekybė visai neturi jokios reikšmės.
