2010 m. sausio 13 d. Latvija minės praėjusių metų masinio protesto prie parlamento Rygos senamiestyje metines. Visuomenės nepasitenkinimas buvo milžiniškas, tad pasibaigus protestui, žmonės susirėmė su policija tris valandas trukusiame gatvių mūšyje. Nukentėjo parlamento pastatas, aplinkinės parduotuvės. Kaltinimai dėl riaušių pateikti 46 asmenims, kuriems gręsia laisvės atėmimas nuo 8 iki 16 metų. Tokios neįprastai griežtos bausmės yra numatytos siekiant išgąsdinti būsimų protestų dalyvius, o taip pat ir visus kitus, kurie norėtų pasipriešinti politinei galiai.
Nors per pastaruosius metus krizė tik pagilėjo ir buvo priimti prieštaringai vertinami įstatymų pakeitimai bei biudžeto apkarpymai, tačiau nė viena politinė partija ar profsąjunga artimiausioje ateityje neplanuoja jokių protestų. Socialinis antropologas, Stokholmo Ekonomikos mokyklos Rygoje profesorius Robertas Kilis BNS agentūrai teigė, kad politinės partijos bijo organizuoti protestus arba egzistuoja nerašytas susitarimas jų nerengti. Apskritai, pasak profesoriaus, latviai labai nepasitiki parlementu ir laiko jį sau svetima valdžia. Jis priduria, kad didelių protestų per sausio 13-osios metines suplanuota nėra, tačiau gali visko nutikti. Kiti politologai tarpusavyje nesutaria, ar 2009 m. sausio 13 d. įvykiai pasikartos, ar ne, tačiau visi sutinka, kad visuomenės nepasitenkinimas niekada nebuvo pasiekęs tokio aukšto lygio. Vienaip ar kitiap, policija ruošiasi galimiems neramumams ir budriai stebi radikalias gyventojų grupes.
Nei viena Latvijos politinė partija ar profsąjunga neapsiėmė kurti socialinės opozicijos esamai politinei ir ekonominei santvarkai. Vis dėlto viena protesto akcija sausio 13-ąją bus surengta. Prie „Parex” banko ją organizuoja asociacija, pasivadinusi „antiglobalistų” vardu. Asociacijos tikslas yra pareikšti nepritarimą valstybei, kuri suteikė paramą „Parex” bankui neatsiklaususi visuomenės nuomonės. Šią akciją remia Latvijos solidarumo judėjimas (Latvijas Kustība Solidaritāte) ir Aplinkos apsaugos klubas (Vides Aizsardzības Klubs). Organizatoriai kviečia prisidėti visus, kurie nusiteikę prieš šį „košmarą ir nekontroliuojamą elito galią”. Žmonės kviečiami ateiti su plakatais, švilpukais ir triukšmą keliančiais muzikos instrumentais.
Įvairius protestus Latvijoje inicijavo ir pavieniai asmenys. Pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 30 d. bado streiką priešais vyriausybės pastatą Brivibas gatvėje pradėjo 39 metų Valmieros gyventojas Gintsas Gaikensas. Netrukus prie jo prisijungė kiti bado streikininkai, kurie kartu įkūrė „palapinių komuną“, susidedančią iš maždaug 10 palapinių. Nors Gintsas ir kiti dalyviai baigė savo bado streiką, jie ir toliau gyvena palapinėse nepaisydami šaltų žiemos orų. Tiesa, keletas jų buvo paguldyti į ligoninę. Palapinių komuna dabar tapo nuolatine protestų erdve su plakatais, literatūra ir karštomis diskusijomis prie laužo. Žmonės atkreipė dėmesį ir sureagavo suteikdami paramą maisto produktais bei kitais reikalingais daiktais. Valdžia pagrasino išardyti komuną, bet komunos aktyvistai kol kas išsisuko tik su simboline bauda. Po ilgiau nei mėnesį trukusio bandymo užmegzti dialogą su vyriausybe, palapinių bendruomenė neseniai pareiškė, kad atsisako savo tikslo kalbėtis su valdžia ir vietoj to užsiims visuomenės organizavimu.
Pagal www.apollo.lv ir kitą informaciją parengė Rabia
