„Aš mušiau ją ne kaip moterį, o kaip žmogų“, – taip bandomas pateisinti smurtas prisidengiant lyčių lygybės idėjomis. Šitoks iracionalus elgesys turi gilias šaknis totalitarizme. Jei grupė neonacių muš imigrantus ir sakys „Mes jį mušam ne kaip užsienietį, o kaip žmogų“, – kas pasikeis? Nejaugi reikš, kad naciai pripažino lygybę tarp žmonių?

Socialinė sistema susiklostė taip, kad moterims būtų neprieinamos savigynos priemonės. Prievarta prieš jas dažnai slėpėsi po šeimos širma. Dabar gi tą prievartą kai kas bando apginti pasitelkdami anarchizmo ir lyčių lygybės idėjas. Smurto prigimties negalima nagrinėti „moters ir vyro“ diskurso rėmuose, smurtas turi socialinę prigimtį, kuri nepriklauso nuo lyties ir amžiaus, tad skirstyti žmones šiame kontekste nėra prasmės.

„Sumušimo“ idėja niekada nebuvo anarchistinė ir net nekvepia žmonių lygybe. Anarchija pripažįsta lygybę tarp silpnų ir stiprių žmonių, anarchija moko, kad stiprus padeda silpnam, o silpnas – stipriam. Anarchija moko, kad lygybė būna tada, kai silpnas turi tokias pat galimybes bei teises, kaip ir stiprus, nepriklausomai nuo jėgos.

Kai žmogus pareiškia „Aš ją mušiau“, darosi nebesvarbu, pagal ką jis skirsto žmones. Smurte nėra lygybės, silpno žmogaus sumušimas niekada nebuvo lygybė, tai yra fašizmas. Kai nacistai susiburia į gaują ir sukuria sąlygas, kad jų auka būtų silpnesnė ir nepasipriešintų, – tai prievarta ir smurtas. Sumušti galima tą, kuris silpnesnis. Sumušimas – tai karas, kuriame naciai pareiškia, kad stiprieji, mušdami silpną, atlaisvina erdvę. Pripažindami jėgos vartojimą prieš silpnesnius, mes atveriame kelią smurtui ir priešiškumui, o ne savitarpio pagalbai ir lygybei.

Jeigu šeimoje tėvai naudoja smurtą prieš vaiką, juos vadina tironais. Bet tėvai savo tironiją gali dangstyti žodžiais ir sakyti, kad „jie mušė ne kaip vaiką, o kaip žmogų“, ir aiškinti, kad jie pripažįsta lygybę tarp suaugusių ir vaikų. Tokia sistema kiaurai persmelkta prievarta, tačiau dabar galime stebėti, kaip ta sistema pritaiko savo reikmėms anarchijos ir lygybės idėjas tarp žmonių nepaisant jų lyties ir amžiaus.

Kas bus, jei buržuazija pripažins lygybę tarp jos ir darbininkų klasės? Niekas nepasikeis, nes gamybos priemonės liks jai. Buržuazija paliks sau fizinės jėgos teisę, o darbo klasė neturės jokių savigynos priemonių. Ir ką suteiks deklaruojama lygybė? O tai, kad darbo klasė bus dar labiau ir žiauriau išnaudojama lygybės pretekstu.

Nereikia lygybės painioti su totalitarizmu. Aš liejau savo kraują tik tam, kad niekas niekada nieko nemuštų, kad kiekvienas žmogus bijotų smurtauti dėl galimo atkirčio. Todėl... Moterys, ginkluokitės! Jeigu jus muša – nebijokite, smokite atgal: kastetu į nosį, keptuve per galvą, beskite virtuviniu peiliu (geriau į minkštas kūno vietas), junkitės į grupes ir pulkite, jei esate puolamos. Būtent taip įsigalės lygybė, ir jūs pamatysite, kur dings visas „radikalių feministų“ smarkumas ir jėga. Jūs išgirsite, kaip jie staugia apie neteisybę.

O mušti žmogų, iš anksto suvokiant žmogaus silpnumą, nepriklausomai nuo to, kokia būtų jo tautybė, lytis ir amžius, – tai ne lygybė, o bailumas ir silpnumas.

MY, iš http://community.livejournal.com/anarchia_ru vertė E.B.