Ar amerikiečiai privalo likti ištikimi piliečiai, kai Jungtinės Valstijos šiandieniniame pasaulyje vaidina didžiausio agresoriaus vaidmenį? Ar gali būti baudžiamas pilietis, jei jis paviešina informaciją apie Jungtinių Valstijų nusikaltimus? Būtent tokie klausimai kyla matant Bradley’io Manningo (įtariamo slaptųjų vyriausybės dokumentų perdavimu) įkalinimą bei tų slaptųjų dokumentų viešintojo Julliano Assange’o areštą.
Dėl ilgos Dėdės Semo rankos Assange’ui šiuo metu paskirtas namų areštas Jungtinėje Karalystėjė, kuri yra svarbiausia Jungtinių Valstijų partnerė Artimųjų Rytų karuose, o Manningas kali Quantico jurų pėstininkų bazėje Jungtinėse Valstijose. Nepaisant to, jog Manningui jau septynis mėnesius nepateikiamas joks kaltinimas, jis kalinamas vienutėje. Tai turbūt yra sunkiausia kada nors sugalvota amerikiečių prižiūrėtojų bausmė. Jungtinių Valstijų kalėjimuose atlikti tyrimai rodo, kad toks kalinimo būdas sukelia dvasios ligas ir net beprotystę. Ši baisi bausmė, paskirta dar prieš teismą, liudija, koks tironiškas yra tos valstybės veidas.
Įprastomis aplinkybėmis slaptos informacijos viešinimas pažeidžia Jungtinių Valstijų įstatymus ir Manningas, kaip žvalgybos specialistas, be jokios abejonės, apie tai žinojo. Bet ar šios nuostatos nekeičia faktas, kad JAV yra agresorė, kokia buvo Vokietija, kai 1939 metais Hitleris isiveržė į Lenkiją?
G.W.Busho valdymo metais Jungtinės Valstijos užpuolė dvi mažas šalis, kurios nekėlė jokio pavojaus JAV. To meto Jungtinių Tautų sekretorius Kofi Annanas pareiškė per BBC televizija, kad JAV invazija į Iraką yra neteisėta, neturi Saugumo Tarybos pritarimo, todėl pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją. Pasirašydamos Jungtinių Tautų Chartiją, JAV įsipareigojo susilaikyti „nuo grasinimo ir jėgos vartojimo prieš bet kurios šalies teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę”.
MIT (Masačiusetso Technologijos instituto) profesorius Noamas Chomsky’is savo knygoje „Imperial Ambitions” („Imperinės ambicijos”) JAV invaziją į Iraką pavadino „atviru agresijos aktu ir didžiausiu karo nusikaltimu šiuolaikinėje istorijoje”. O Ilinojaus universiteto tarptautinės teisės specialistas Francis Boyle’as invaziją į Afganistaną pavadino „neteisėta ginkluota agresija, nulėmusia humanitarinę katastrofą” 22-iems milijonams Afganistano gyventojų.
Jei šios dvi invazijos yra nusikalstami aktai, kodėl negali būti leidžiama juos nušviečianti informacija? Kodėl nusikalstamos veiklos viešinimas tapo nebegalimas? Juk daugybė piliečių kasdien kreipiasi į policiją ir FBI (Federalinių Tyrimų Tarnybą) informuodami tas instancijas apie nusikaltimus.
„Pagal tarptautinę teisę, – sako F. Boyle’as, – piliečiai turi prigimtinę teisę priešintis jų vyriausybės vykdomiems tarptautiniams nusikaltimams, ypač tokiems kaip agresija.” Būtent tą ir padarė Bradley’is Manningas. Jis pasipriešino agresijai informuodamas amerikiečius apie jų vyriausybės vykdomus nusikaltimus.
„Associated Press” praneša, kad Manningas yra sakęs savo bendradarbiui: „Aš noriu, kad žmonės žinotų tiesą, nes be jos visuomenė negali priimti teisingų sprendimų”. JAV įkūrėjai tikėjo tuo. todėl laisvą žiniasklaidą pavertė kertiniu naujos valstybės akmeniu. Ann Medlock, „Giraffe Heroes Project” įkūrėja, sako: „Tobulame pasaulyje bet kokia institucija atkreips dėmesį ir išklausys savo darbuotojų, jei jie nurodo klaidas, etikos normų pažeidimus ar sukčiavimą organizacijos viduje. Tada tie, kurie turi valdžią, galės pašalinti tokius nesklandumus. Bet tai nėra šiandienos realybė. Valdžia vėl ir vėl užsipuola tiesos skleidėjus vietoj to, kad sprestų iškilusias problemas.” Nejaugi tikrai demokratinėje visuomenėje Pentagonas trukdytų Boyle’ui, jei šis išreikštų susirūpinimą ir norėtų atkreipti viešąją nuomonę į žurnalistus ir nekaltus civilius, sušaudytus iš malūnsparnio?
Websterio žodynas apibrėžia patriotą kaip „žmogų, kuris myli, remia ir gina savo šalį bei jos interesus”. Žodis „gina” šiame apibrėžime yra esminis. Karai, kuriuos JAV pradėjo Artimuosiuose Rytuose, nėra gynybiniai, o puolamieji karai, taigi juos remti yra nepatriotiška. Savo giliausia prasme patriotizmas reiškia priešinimąsi totalitariniam režimui, o ne jo rėmimą.
Pamąstykime, ką vokiečiai šiandien aukština kaip Hitlerio Vokietijos patriotus. Argi ne „Baltosios rožės” draugiją? Paklauskim, ar tie studentai buvo išdavikai, nes platino atsišaukimus, viešinančius Hitlerio nusikaltimus. Hitleris galvojo būtent taip, todėl jie buvo suiimti, kankinami ir galiausiai sunaikinti. Tuo tarpu studentai tik mėgino informuoti savo bendrapiliečius apie nusikaltimus, kuriuos siekė nuslėpti Hitleris. Kuo Bradley’io Manningo veiksmai skiriasi nuo jų veiksmų? Be jokios abejonės, jis turi visas teises paviešinti savo šalies nusikaltimus.
Šiandien militaristinė JAV valstybė yra tironija, turinti 800 karinių bazių, išbarstytų po visą pasaulį (dar 1000 bazių yra pačiose Valstijose). Karo reikalams ji išleidžia daugiau nei 15 turtingiausių pasaulio valstybių kartu sudėjus. Valstybė, kuri grobia žmones viso pasaulio gatvėse bei slaptai kankina tolimiausiuose kalėjimuose. JAV yra pasaulio kalintoja Nr.1, Artimuosiuose Rytuose laikanti dešimtis tūkstančių kalinių, kuriems nėra pateikta jokio kaltinimo.
„WikiLeaks” pateikė įrodymus, kad JAV klausosi Jungtinių Tautų telefoninių pokalbių ir nurodinėja savo diplomatams šnipinėti užsienio kolegas. JAV pažeidinėja tarptautinius branduolinės ginkluotės susitarimus ir savo karuose naudoja radiaciją spinduliojančius sviedinius. Ji užpuola mažytes šalis, kurios niekada nepuolė pačios, o CIA (Centrinė žvalgybos valdyba). naudodama žiaurumus bei jėgą, nuverčia kitų šalių vyriausybes ir sėja chaosą (Iranas, Čilė). Prezidento Obamos sprendimas neteisti savo pirmtako dėl nusikalstamų karų paverčia JAV konstituciją tualetinio popieriaus ritinėliu.
Chalmersas Johnsonas knygoje „The Sorrows of Empire” („Imperijos raudos”) rašo: „Nuolat augantis militarizmas, oficialiųjų institucijų slaptumas ir tikėjimas, jog JAV daugiau neprivalo laikytis Nepriklausomybės Deklaracijos nuostatų (deramos pagarbos žmonijos nuomonei), yra nebesustabdomi. Kad Pentagonas grįžtų į demokratiškus rėmus, prireiks revoliucijos ir CIA (Centrinės žvalgybos valdybos) panaikinimo.”
Johnsonas neperša revoliucijos, jis akcentuoja žemę išjudinančių pokyčių reikalingumą. Kadangi revoliucijas lydi jėga ir žiaurumas, jis pabrėžia, jog amerikiečiai turėtų vadovautis Kingo pavyzdžiu, siūlančiu vadovautis „dvasios jėga”. Amerikiečių tauta buvo įpainiota į karus per melą, paslaptis ir fantazijas. Ji turėtų būti dėkinga Assange’ui ir Manningui, viešinantiems visus šituos nusižengimus. Manningas jokiu būdu nėra išdavikas, jis yra patriotas, todėl turi būt paleistas lygiai taip pat kaip Jullianas Assang’as.
Iš www.globalresearch.ca vertė Tomas Puidokas
2010 12 25
