2010 m. kovo 2 d., antradienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia viešą diskusiją „Kapitalizmą atmesti ar pataisyti?“. Renginys vyks restorano „Esse” antrojoje salėje, Gedimino pr. 50, Vilniuje (greta „Vagos” knygyno). Diskusiją moderuos Mykolo Romerio universiteto viešojo administravimo katedros docentas Arvydas Guogis. Jo mokslinių tyrimų kryptys – socialinis administravimas, globalizacija ir socialinė politika, socialinė apsauga, viešojo administravimo tyrimų metodologija.
Ar kapitalizmas ideali sistema? Ar kapitalizmas turi būti atmestas? Ar kapitalizmas – tai sistema, kurią galima pataisyti? Pasak A. Guogio, didžiausia kapitalizmo problema – didėjantis visuomenės susiskaldymas į „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“. Kapitalizmas gimdo ne tik globalizaciją, kuri naudinga „laimėtojams“, bet ir savo antipodą – glokalizaciją, kuri didelę dalį gyventojų savotiškai įkalina geografiškai apribotuose socialiniuose „getuose“ dėl pajamų, išsimokslinimo, kompetencijos, amžiaus skirtumų, ligotumo ir neįgalumo.
Socialinio konflikto teorija vietoje klasių kovos numatė ne tik „laimėtojų“ primetamą kovą, bet ir „pralaimėtojų“ pasipriešinimo galimybę. Kritinės teorijos šalininkai teigė, kad kapitalistinės žiniasklaidos masinės industrijos produktai nėra „tikrieji“ gyventojų nuomonės atspindžiai, o, atvirkščiai, per juos yra kontroliuojama masinė sąmonė, kad gyventojams nekiltų prieštaraujančios nuomonės dėl nelygybės ir išnaudojimo.
Marginalinių sluoksnių padaugėjo ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse. Vos ne kiekvienos pasaulio šalies ribose susiformavo atskiros geografinės „nelaimės zonos“, kurios kartais tarpusavyje jungėsi. Pasaulį „aplankė“ ne tik nemažai „laimėtojų“, bet ir daug „pralaimėtojų“, o globalizacijos procesą pasitiko marginalizuojantis glokalizacijos procesas, kai atskiri „pralaimėtojai“ dėl pajamų stygiaus, išsimokslinimo, darbinės kompetencijos, amžiaus skirtumų, sveikatos, neįgalumo ir kitų faktorių tapo „neįgaliaisiais“ visuomenine prasme. Glokalizacija yra didžiausia globalizacijos grėsmė – ji padalija visuomenę į reikalingus ir nereikalingus asmenis, o pastarieji nedalyvauja bendroje sistemoje. Dažnai turtingųjų sluoksniai beveik nesusiduria su marginalinėmis grupėmis. Visi gyvena savo gyvenimą. Tuo šiuolaikinė istorija skiriasi nuo 19-ojo amžiaus K. Markso „Kapitalo“ laikų istorijos, kai išnaudotojams buvo būtini išnaudojamieji – jie vienas su kitu buvo susiję tampriausiais ryšiais ir vienas be kito išsiversti negalėjo. Šiais laikais, atvirkščiai, Tu gali būti tiek nereikalingas ir nesvarbus, kad net nebus reikalo Tavęs išnaudoti – Tu būsi niekas.
2008-2009-ieji metai atnešė didelių permainų į laisvarinkišką istorijos interpretaciją. Pasaulį sukrėtė neregėto masto ekonominė krizė, kuriai pradžią davė Amerikos bankininkų piktnaudžiavimai. Kaptalistinė ekonominė sistema susvyravo ir daug ką privertė iš naujo permąstyti tikrovę. Ar toks ekonominis modelis ir yra visuomenės tikslas ir prigimtinių teisių realizacija? Ar jį galima suderinti su aplinkosauga ir klimato kaita, ar jį galima nukreipti prieš socialinę atskirtį ir poliarizaciją, ar juo galima sutaikyti tautas ir religijas?
Diskusijoje „Kapitalizmą atmesti ar pataisyti?“ sieksime atsakyti į šiuos klausimus:
1. Kapitalizmas išsisėmė – ar dar jis turi galimybių vystytis?
2. Nesuradus alternatyvos vartotojiškam, suprekintam ir suišteklintam pasauliui neįmanomas nesuinteresuotas kūrybiškas vystymasis.
3. Ar šiuolaikiniai kairieji turi ką pasiūlyti ir be K. Marxo?
LUNI – savišvietos tinklas, kviečiantis burtis ir kurti viešąją erdvę, kurioje galėtų nemokamai mokytis ir diskutuoti kiekvienas, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ar statuso. Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .
