Kovo 18 d., ketvirtadienį, 18 val., „Artotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse (netoli „Barbakano“), bus pristatomas leidyklos „Kitos knygos” išleistas kontraversiškas garsiojo britų rašytojo George’o Orwello romanas „Katalonijai pagerbti”. Apie Ispanijos pilietinio karo reikšmę pasakos istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Juozas Skirius. Pristatyme dalyvaus knygos vertėjas Arvydas Sabonis ir leidėjas Gediminas Baranauskas. Bus demonstruojamos ištraukos iš garsaus britų režisieriaus Keno Loacho sukurto filmo „Žemė ir laisvė” (1995), kuris, kaip ir Orwello knyga, pasakoja apie britą, atvykusį kovoti už socialinį teisingumą 4-ojo dešimtmečio Ispanijoje.
Ispanijos pilietinis karas vyko nuo 1936 liepos iki 1939 m. balandžio, jame kovojo generolo Francisko Franko vadovaujami pučistai (vadinamieji nacionales – nacionalistai arba facciosos – fašistai) ir demokratiškai išrinkta Antrosios Ispanijos respublikos vyriausybė bei ją remiantys partizanai respublikonai (priešų vadinti rojos – raudonaisiais). Pilietinis karas baigėsi respublikonų pralaimėjimu bei Francisko Franko diktatūros, kuri truko iki 1975 m., įsigalėjimu.
Vieno ryškiausių XX a. politinių rašytojų ir memuarininkų George‘o Orwello „Katalonijai pagerbti“ – tai atsiminimų knyga, kurioje pasakojama apie Ispanijos pilietinį karą. Ši knyga iki šiol kelia kontraversiškas diskusijas tarp kairiųjų intelektualų ir yra laikoma neprilygstamu veikalu apie vieną svarbiausių politinių XX a. kataklizmų bei apie žmogaus būseną visa naikinančio karo akivaizdoje.
1936 m., pačiame Ispanijos pilietinio karo įkarštyje, G.. Orwellas atvyko į šią šalį ir tapo eiliniu trockistų profsąjungų organizacijos (POUM), kovojančios prieš generolo Franco armiją, nariu. Katalonija tuo metu buvo kontroliuojama anarchistų profsąjungų organizacijos CNT. Autorius išvydo stulbinamą vaizdą, ypač netikėtą retrogradiškos feodalizmo dvasios persmelktoje Ispanijoje: darbininkai kontroliavo miestą, jame sklandė lygybės dvasia, žmonės gatvėse sveikinosi trumpu „Salud“, vienas į kitą kreipėsi „tu“ ir „drauge“. „Atrodė tarsi visi žmonės iš tiesų būtų lygūs ir kad viltis plevena ore,“ – rašė G. Orwellas.
„Katalonijai pagerbti“ aprašomas anarchistų ir trockininkų profsąjungų, kontroliavusių Kataloniją, ir jų milicijos, vos ne plikomis rankomis atlaikiusios generolo F. Franco kariuomenės puolimą karo pradžioje, sutriuškinimas, kurį įvykdė stalininės Sovietų Sąjungos remiami komunistai, dešinieji socialistai ir liberalai. Itin sąžiningas ir preciziškas „Katalonijos pagerbimas“ paradoksaliai traukia įvairaus profilio skaitytojus. Vieniems tai veikalas apie anarchistinių idealų praktinę, nors ir trumpai lyg meteoras švystelėjusią, realizaciją, kitiems – knyga apie kairuoliškų utopijų bevaisiškumą.
Juozas Skirius. Pilietinis karas Ispanijoje 1936-1939 metais (pranešimo santrauka)
Pilietinio karo atgarsiai šiandieninėje Ispanijoje. Ispanijos trumpa ekonominė ir politinė charakteristika XX a. pirmoje pusėje. 1931 m. rinkimuose laimi respublikonai ir Ispanija skelbiama resublika. Ispanijos politinių jėgų išsidėstymas 1931-1936 m.: dešiniųjų, centro ir kairiųjų jėgų telkimasis. 1931 m.įkurta Nacionalsindikalistinė puolimo hunta (vadovas filosofas R.Ledesma Ramosas) ir Ispanijos falanga (įkūrėjas žurnalistas Chose Primo de Rivera). Dešiniųjų ryšys su armija. Liaudies fronto bloko sudėtis ir šių partijų socialinė bazė (kairysis respublikonas Manuelis Asanje, socialistas Chuanas Negrinas, artimas anarchistams Fransiskas Largo Kabaljero). Liaudies fronto programa (apie žemės ūkį, pramonę, nacionalinius santykius, religija). Rinkimai į Kortesus 1936 m. Liaudies fronto pergalės vertinimas. Maišto pradžia ir generolo F.Franko iškilimas. Liaudies fronto vyriausybės veikla žemės ūkyje: ekonominė padėtis Ispanijos kaime ir agrarinė reforma. Perlenkimai ir klaidos. Liaudies fronto pozicijų kairėjimas. Ispanijos KP gretų augimo priežastys. Užsienio šalių nesikišimo į Ispanijos reikalus politika. Italijos ir Vokietijos intervencijos politinės, ekonominės, karinės-strateginės ir ideologinės priežastys. Konkreti Italijos, Vokietijos ir Portugalijos parama maištininkams. Raudonosios intervencijos iš TSRS priežastys ir konkreti pagalba respublikonams (karine technika, patarėjais ir kariniais specialistais). Kominterno taktika. Internacionalinių brigadų idėja ir formavimasis. Savanorių skaičius ir jų tautybė. Kodėl nebuvo savanorių - TSRS piliečių? Lietuviai ispanų kare. To meto Lietuvos vyriausybės pozicija. Liaudies fronto silpnėjimo priežastys - prieštaravimai tarp skirtingų partijų. 1939 m.- pilietinio karo pabaiga.
„Žemė ir laisvė” (1995, rež. Ken Loach)
„Žemė ir laisvė” – vienas garsiausių filmų apie Ispanijos pilietinį karą, kurio siužeto detalės atitinka Georgo Orwello prisiminimus „Katalonijai pagerbti”. Jaunas darbininkas komunistas iš Liverpulio atvyksta į Ispaniją kovoti Internacionalinių brigadų gretose, tačiau stoja į trockistų POUM miliciją. Jis, kaip ir Orwellas, mato ne tik kovotojų ryžtą ir idealizmą, bet ir stalinistų klastą ir išdavystes, jau nekalbant apie fašistų niekšybes.
Parodysime filmo ištrauką, kurioje užfiksuoti debatai milicijos išlaisvinto kaimo asamblėjoje. Šioje scenoje vaidinantys paprasti kaimo gyventojai diskutuoja, ar kolektyvizuoti kaimo žemę, ir ar teisinga buvo nužudyti kunigą, padėjusį fašistams. Asamblėjos pabaigoje balsuojama už žemės kolektyvizaciją. Taip demokratiškai žemė buvo kolektyvizuojama anarchistų ir socialistų valdomoje Ispanijos dalyje.
Daugiau informacijos galite rasti svetainėje luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda per Start FM“ (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė
