2010 m. balandžio 14 d. į Vilnių iš Minsko specialiai atvyksta fizikas, technikos mokslų daktaras, profesorius, atominių reaktorių ekspertas Georgijus Lepinas. Balandžio 14-ąją, trečiadienį, 18:00 val., „Artotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje, Laisvojo universiteto (LUNI) kvietimu profesorius surengs paskaitą „Baltarusijos atominės elektrinės pavojai Lietuvai“. Pokalbyje taip pat dalyvaus Baltarusijos ekologė Tatjana Novikova – Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo alternatyvios komisijos sekretorė.
Prof. G. Lepinas įsitikinęs, kad Baltarusijoje, Astravo mieste, 50 km nuo Vilniaus planuojama statyti atominė elektrinė kels pavojų Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Tą liudija atominės elektrinės (AE) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kuri buvo svarstoma ir Vilniuje. Tai, kad Lietuvos pašonėje, netoli nuo sostinės Vilniaus bus statomas dar neišbandytas (eksperimentinis) Rusijos gamybos VVER 1200 branduolinis reaktorius, turi kelti rimtą susirūpinimą Lietuvos visuomenei.
Eksperto vertinimu, elektrinei aušinti skirtas vanduo bus imamas iš Neries upės, radionuklidais užterštos atliekos bus išleidžiamos į Nerį, o branduolinės atliekos bus saugomos netoli Lietuvos sienos. Todėl ši atominė elektrinė bus pavojinga ne tik avarijos, bet ir normalaus darbo režimo atveju. AE išmeta apie 300 įvairaus pobūdžio radioaktyvių medžiagų, kurios kenkia žmonių ir gyvūnų sveikatai. Pavyzdžiui, skatina vadinamojo sunkiojo vandens susidarymą, kuris po truputį ardo visus žmogaus organus. Esama ir tokių atliekų, kurios, pakliuvusios į gamtą, pakenkia viskam, kas gyva.
Prof. G. Lepino įsitikinimu, šiandien pasaulyje dar niekas nemoka patikimai saugoti AE atliekų, nes neseniai rūpinosi po Černobylio avarijos susidariusių radioaktyvių atliekų saugojimo reikalais. Paaiškėjo, jog iš 400 kapinynų nėra nė vienos absoliučiai patikimos kapavietės. Todėl profesorius stebisi, kodėl iki šiol neatlikti žemės, ant kurios žadama statyti AE, paviršiaus tyrimai.
Eksperto nuomone, nuo Astravo miestelyje pastatytos AE labiausiai kentėtų Neries upė. Į Nerį tekės visi techniniai, buitiniai ir lietaus vandenys iš pačios AE. Pasak G. Lepino, Neris šiandien į Lietuvą neša skaidrų, beveik gerti tinkamą vandenį. Šią tiesą byloja Neryje neršiančios ežerinės ir jūrinės lašišos, įrašytos į Raudonąją knygą. Pastačius Astravo AE, šios retos žuvys tiesiog išnyktų, nes vanduo jau nebebūtų toks švarus, be to, keliais laipsniais padidėtų vandens temperatūra.
Paskaitos metu prof. G. Lepinas koncentruosis į Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos kritiką, nes ši, ataskaita, daugelio nepriklausomų ekspertų nuomone, yra nepilna, tendencinga bei dezinformuojanti.
Laisvasis universitetas (LUNI) – tai po Lietuvą išsiraizgęs nepriklausomas alternatyvus savišvietos tinklas, nuo 2008 m. rugsėjo veikiantis kaip atsvara valstybiniams ir privatiems universitetams. Mokymasis LUNI yra nemokamas ir visiems prieinamas. Tai vieša diskusijų erdvė, skatinanti motyvaciją žinoti, o ne gauti diplomą.
Daugiau informacijos galite rasti svetainėje luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda per Start FM“ (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė
