Balandžio 19 d., pirmadienį, 18:00 val. prekybos centre „Gedimino 9“ (Gedimino pr. 9, Vilniuje), III aukšte esančioje „Ekobangos“ erdvėje rengiama jungtinė dviejų ekologų – maskviečio Vladimiro Sliviako ir kauniečio Lino Vainiaus – paskaita apie grėsmes, kurios kyla dėl Lietuvos teritorijoje ir greta jos ketinamų statyti 3 atominių elektrinių (Visagino, Astravo ir Kaliningrado). Lektoriai papasakos apie branduolinės energetikos situaciją Europoje bei pasaulyje ir panagrinės kelis plačiai skleidžiamus mitus, susijusius su „švaria ir saugia“ branduoline energetika.
Kadangi Laisvajame universitete (LUNI) praeitą savaitę aptartas Astravo AE (Baltarusija) projektas, šį kartą lektoriai savo dėmesį sukoncentruos į Visagino (Lietuva) ir Kaliningrado (Rusija) atomines elektrines. V. Sliviakas kalbės apie Kaliningrado AE keliamas grėsmes, o L. Vainius papasakos apie nutylimus Visagino AE projekto kritinius aspektus.
Vladimiras Sliviakas. Rusijoje atominės elektrinės statomos kaip Stalino laikais
Šiuolaikinė atominė energetika, kuriai reikalingos milžiniškos investicijos, pasižymi nevisiškai aiškia branduolinių atliekų utilizavimo kaina, ekologine rizika ir mažu konkurentingumu rinkoje. Be to, daugelis šalių šiuo metu masiškai nutraukia AE eksploatavimą, o tai padidina finansinį krūvį jų gyventojams, ypač nedidelėse šalyse.
Rusijoje veikia 31 atominis reaktorius. Kaip ir SSRS laikais, atominė pramonė lieka uždara ir represyvi, su daugybe uždarų miestų ir gigantiška valstybės parama. Politinę Rusijos santvarką galima pavadinti švelniu autoritarizmu, sunkiai prilyginamu Stalino laikmečiui, tačiau valstybės ir atominės pramonės santykiai tikrai sugrįžo į stalinizmo laikus. Atominės pramonės vystymas kariniais ir taikiais tikslais buvo svarbiausias SSRS prioritetas, o šiandien ši kryptis vėl tapo pati svarbiausia Putino administracijai.
Šiandieninė Rusijos atominė pramonė nepasimokė iš Černobylio klaidų ir nepradėjo taikyti naujausių technologijų, kurios užtikrintų aukščiausią saugumo laipsnį. Dabartinės Rusijos peizažą apibūdina milžiniška korupcija atominės energetikos rinkoje ir grubus elgesys su piliečiais, kurie imasi protestuoti prieš atominę industriją. Tokie negatyvūs reiškiniai lydi ir planuojamą Kaliningrado AE (Rusijoje vadinamą Baltijos AE) statybą, o tai kelia dar didesnių abejonių būsimos AE saugumu bei ekonominiu projekto tikslingumu vietinių elektros vartotojų rinkoje.
Kaliningrado AE projektas neatitinka ne tik tarptautinių standartų, bet ir Rusijos įstatymų. Projekte nepateikiama informacija, kas bus daroma su branduolinėmis atliekomis, nėra ir alternatyvaus Kaliningrado srities energetikos vystymo scenarijaus. Rimtų abejonių kelia ir pasirinkta AE statybos vieta. Deja, Rusijos valdžia pasirengusi tvirtinti tokius projektus nė nemąstydama apie jų keliamą grėsmę.
Linas Vainius. Ignalinos AE statybos rizika viršija galimą naudą
Šiandien manoma, kad naujos Ignalinos atominės elektrinės statybos idėja yra ekonomiškai naudinga Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojams. Tačiau dabartinė rinkos konjuktūra kelia daug abejonių dėl šio projekto naudos, nes rizikos sąlygotos išlaidos gali kelis kartus viršyti įsivaizduojamus dividendus. Šios išlaidos tampriai susijusios su aplinkos apsauga ir žmonių sveikata, be to, šis projektas skaudžiai atsilieps veiklai, kuri itin jautri galimiems aplinkos pokyčiams – žemės ūkiui, turizmui, rekreacijai ir poilsio verslui.
Pastačius naują elektrinę, žymiai padidės radiacinė Lietuvos teritorijos apkrova, nes nedideliame geografiniame plote bus sukoncentruoti iškart keli radiacinio pavojaus šaltiniai:
– senoji elektrinė, kurios išmontavimo ir galutinio veiklos nutraukimo darbai kels pavojų aplinkai,
– senosios elektrinės radioaktyvių atliekų kapinynas, pripildyttas per 23 darbo metus,
– naujosios elektrinės radioktyvių atliekų ladojimo vieta, kelianti papildomų pavojų.
Vladimiras Sliviakas – visuomeninės ekologinės organizacijos „Ekozaščita!“ („Ekoapsauga!“) valdybos ir didžiausio pasaulyje antibranduolinio judėjimo tinklo „Nuclear Information and Resource Service“ (NIRS) direktorių tarybos narys. Nuo 1989 m. aktyviai organizuoja įvairias antibranduolinio judėjimo kampanijas Rusijoje ir kitose šalyse. Parašė daugiau nei 400 straipsnių energetikos ir aplinkos apsaugos tematika.
Linas Vainius – aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“ tarybos narys, Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas, „CEE Bankwatch Network“ koordinatorius.
Laisvasis universitetas (LUNI) – tai po Lietuvą išsiraizgęs nepriklausomas alternatyvus savišvietos tinklas, nuo 2008 m. rugsėjo veikiantis kaip atsvara valstybiniams ir privatiems universitetams. Mokymasis LUNI yra nemokamas ir visiems prieinamas. Tai vieša diskusijų erdvė, skatinanti motyvaciją žinoti, o ne gauti diplomą.
Daugiau informacijos galite rasti svetainėje luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda per Start FM“ (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė
