2010 m. birželio 21 d., pirmadienį, 18:00 val., „ARTotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kolektyvinę socialinių miuziklų „Perestroika Songspiel“ peržiūrą bei aptarimą. 2008-2010 m. radikalių Sankt Peterburgo menininkų grupė „Čto delat‘?“ („Ką daryti?“) sukūrė tris aštrius socialinius miuziklus.
Jie buvo pavadinti: „Perestroika Songspiel: Pučas nugalėtas“ (2008), „Partisanen Songspiel: Belgrado istorija“ (2009) ir „The Tower: A Songspiel“ (2010). LUNI užsiėmimo metu žiūrėsime dvi šios trilogijos dalis – pirmąją ir trečiąją. Filmai bus rodomi su angliškais subtitrais.
Menininkų grupę „Čto delat‘?“, dažnai vadinamą kultūriniu-politiniu sąjūdžiu, 2003 m. įkūrė Sankt Peterburgo menininkas ir kultūrologas Dmitrijus Vilenskis. Grupė leidžia ir laikraštį tuo pačiu pavadinimu (žr. www.chtodelat.org). D. Vilenskis dažniausiai dirba daugiadiscipliniuose kūrybiniuose kolektyvuose, jo kūrybinė veikla siejama su video menu, fotografija, tekstais, instaliacijomis ir parodų architektūra. Nevengia radikalios ir atvirai kairiosios retorikos. Save įvardija tarybų komunistu (council communist).
Šiame miuzikle vaizduojamas esminis Sovietų Sąjungos perestroikos lūžis, įvykęs 1991-ųjų rugpjūtį, kada buvo pasiekta pergalė prieš pučo organizatorius. Tam laikmečiui būdingas neregėtas liaudies masių pakilimas. Visiems atrodė, jog demokratija nugalėjo visiems laikams, ir žmonės pagaliau galės kurti naują teisingą visuomenę. Pirmojoje trilogijos dalyje aiškinamasi, kokią visuomenę įsivaizdavo to laikmečio žmonės, ir kaip jų viltys įsikūnijo dabartyje.
Miuziklas „Perestroika Songspiel“ sukurtas kaip antikinė tragedija. Penki pagrindiniai herojai, pagimdyti perestroikos kovų, – tai Demokratas, Biznierius, Revoliucionierius, Nacionalistas ir Feministė. Jie kalba ir svajoja, analizuoja savo poelgius ir padėtį visuomenėje. Choras – šeštasis miuziklo veikėjas – įkūnija visuomenės nuomonę ir morališkai vertina herojų veiksmus.
Filmo scenarijus paremtas perestroikos laikų liudijimais ir dokumentų analize. Filmo kūrėjai aštriai kritikuoja politinį žmonių naivumą ir jų nesugebėjimą kartu kurti įsivaizduojamą visuomenę.
2010 m. balandį sukurtas miuziklas „Bokštas“ yra grįstas realiais įvykiais, susijusiais su „Ocha centro“ – korporacijos „Gazprom“ dangoraižio – statyba Sankt Peterburge. 403 metrų aukščio dangoraižio statyba pagal architektūrinį škotų biuro projektą sukėlė bene didžiausius Rusijos istorijoje prieštaravimus tarp valdžios ir miestiečių. Nepaisant aktyvių protestų UNESCO globojamame mieste, „Gazprom“ korporacijai pavyko sutvarkyti visus teisinius dokumentus ir pradėti statybą.
„Gazprom“ bokštas valdžiai simbolizuoja naują, moderniąją Rusiją. Kaip kuriamas toks simbolis? Kaip veikia ideologinė valdžios mašinerija? Tokius klausimus ir nagrinėja filmo kūrėjai.
Filme pabrėžiama dviejų tarpusavyje kovojančių jėgų priešstata. Vienoje pusėje – valdžia, kurią atstovauja naująjį simbolį kuriančios svarbios figūros: viešųjų ryšių vadovas, politikas, saugumo tarnybos vadovas, bažnyčios hierarchas, galeristė (būsimo korporacinio meno muziejaus direktorė). Kitoje pusėje – choras, įkūnijantis pačius įvairiausius masių sluoksnius: inteligentiją, pensininkus, iš darbo atleistus klerkus, migrantus, benamius ir pan. Miuziklo veiksme dalyvauja ir ypatingas veikėjas – Kairysis radikalas.
LUNI iniciatyvinė grupė
