Rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, 18:00 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į filosofinio kino seansą. Žiūrėsime 2008 m. režisierės Astros Taylor susuktą dokumentinę juostą „Patikrintas gyvenimas“ („Examined Life“). Filmo siužetas – netradicinis, tačiau labai paprastas. Aštuoni žinomi šių dienų mąstytojai vaikštinėja Niujorko bei kitų metropolių gatvėmis ir samprotauja apie praktinį jų idėjų pritaikymą dabartinių žmonių gyvenime. Kino seansas vyks „Kultflux“ platformoje, kuri stovi ant vandens Neries krantinėje prie Mindaugo tilto Vilniuje. Filmas bus rodomas anglų kalba su rusiškais subtitrais.
Kanadoje gyvenanti režisierė A. Taylor, 2005 m. sukūrusi filmą „Žižek!“, nusprendė išlaisvinti filosofiją iš ankštų auditorijų bei akademinių žurnalų ir grąžinti ją į gatves. Aštuoniems filosofams – Slavojui Žižekui, Judith Butler, Michaelui Hardtui, Cornelui Westui, Peteriui Singeriui, Avital Ronell, Marthai Nussbaum ir Kwame Anthony Appiah – ji pasiūlė ekskursiją po tas viešasias miestų erdves, kurios aktualios jų atstovaujamoms idėjoms. Peteris Zingeris kalba apie vartojimo etiką vaikštinėdamas greta brangių Niujorko Penktosios aveniu parduotuvėlių; Judith Butler pasakoja apie kultūros individualumą tirštoje minioje San Franciske; Michaelas Hardtas skelbia revoliucinius lozungus sėdėdamas valtyje Niujorko parke ir t.t.
{youtube}1zwmum5_ofU{/youtube}
Kairysis postmodernizmo filosofas Slavojus Žižekas (g. 1949 m. Liublianoje) laikomas vienu originaliausių ir populiariausių šių dienų mąstytojų. Lyg koks popmuzikos dievaitis jis keliauja per intelektualų susibūrimo vietas ir visur surenka tūkstantines dėmesingų klausytojų minias. Aštrūs, kontraversiški, politiškai angažuoti S. Žižeko pasisakymai, užburiantys netikėtais minties posūkiais bei radikaliais teiginiais, tapo savotiška šiuolaikinės kairiosios minties klasika.
Viena žymiausių šiuolaikinio feminizmo filosofių ir „queer“ teoretikių Judith Butler (g. 1956 m.) tyrinėja lyčių teoriją, politinę filosofiją ir etiką. Vienas svarbesniųjų jos veikalų – „Lyčių problema“ (1990). Kalifornijos universiteto bei Europos tarpdisciplininių studijų universiteto profesorė, Tarptautinės gėjų ir lesbiečių žmogaus teisių komisijos vadovybės narė skelbia, kad biologinė lytis yra norminamoji iliuzija, kurią primeta heteroseksualinės hegemonijos režimas.
Michaelas Hardtas (g. 1960) – politikos filosofas ir teoretikas, šiuo metu dirbantis Djuko (Duke) universitete. Vienas iškiliausių autonominio marksizmo – radikalaus dirbančiųjų judėjimo – ideologų. Kartu su Antonio Negri parašė veikalą „Imperija“ (2000), kuris dažnai vadinamas „XXI amžiaus komunistų manifestu“.
Cornelas Westas (g. 1953) – filosofijos ir religijos profesorius Prinstouno universitete, vienas provokatyviausių viešųjų Amerikos intelektualų. 1996 m. parašė skandalingą knygą „Rasės ateitis“ (The Future of the Race“). Aktyviai dalyvauja žmogaus teisių judėjime, išleido daugybę veikalų rasinės diskriminacijos tematika.
Peteris Singeris (g. 1946) – kontraversiškas australų mąstytojas, etikos profesorius Prinstono universitete. Tyrinėja etiką ir gyvūnų teises. P. Singerio „Praktinė etika“ („Practical Ethics“) patenka tarp populiariausių etikos vadovėlių. Pasaulinę šlovę šiam mokslininkui atnešė 1975 m. išleista knyga „Gyvūnų išlaisvinimas“ („Animal Liberation“).
Niujorko universiteto profesorė Avital Ronell (g. 1952) – feministinės pakraipos rašytoja ir filosofė. Tyrinėja smurto apraiškas ir traumines patirtis Vakarų visuomenėje. Žymi dekonstruktyvizmo atstovė. 1989 m. išleistoje klasikinėje dekonstruktyvizmo „Telofonų knygoje“ („Telephone Book“) subyrėjęs tekstas simbolizavo esminius XX a. žmonijos momentus.
Brauno universiteto filosofijos profesorę Marthą Nussbaum (g. 1947) savaitraštis „Time“ pavadino „šiuolaikinės filosofijos veiksmo moterimi“. Daugybės knygų apie socialinę etiką autorė užsiima politologija, Pietų Azijos problemomis, žmogaus teisėmis, antikos kultūra ir lyginamosiomis studijomis.
Prinstono universiteto filosofijos profesorius Kwame Anthony Appiah (g. 1954) – iš Ganos kilęs filosofas, kultūrologas, rašytojas. Tyrinėja politinę filosofiją, rasinę teoriją, kalbos filosofiją, semantiką, moralę.
LUNI info, 2010 08 30
