Spalio 11 d., pirmadienį, 18:00 val., „Artotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse (Strazdelio g. 1, Vilnius) LUNI kviečia žiūrėti 2009 m. nepriklausomos žurnalistės Larisos Matteissen sukurtą dokumentinę juostą „Skvotingas“ („Squatting“). Tai nuoširdus pasakojimas apie Rusijos ir Olandijos skvoterius – žmones, kurie savavališkai užima apleistas negyvenamas patalpas. Filmą pristatys ilgametis Londono skvoteris S. Užpelkis. Filmas bus rodomas anglų kalba su rusiškais subtitrais.
Filmas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje, daug trumpesnėje dalyje apie būsto ir skvotinimo problemas kalba Rusijos aktyvistai, susiduriantys su didžiulėmis valdžios prievartos problemomis, nes Rusijoje, kaip, beje, ir Lietuvoje, skvotingas draudžiamas. Antroje filmo dalyje kalbamasi su skvoteriais iš Olandijos, kurioje toks patalpų užėmimas yra įteisintas įstatymais. Olandijos Aukščiausias teismas 1971 m. priėmė nutartį, kad savavališkas įsikėlimas į negyvenamus butus nėra neteisėtas, o iškeldinti skurdžius ir benamius iš tuščių patalpų yra nehumaniška. Olandijos skvoteriai dažnai vadinami krakeriais (ol. kraak – įsilaužti), tačiau jų veiksmai nesukelia tokios neigiamos reakcijos kaip Rytų šalyse.
Žodis „skvoteris“ pradėtas vartoti XVIII-XIX a. JAV šiaurės vakaruose bei Australijoje. Skvoteriais tada vadino fermerius, kurie užimdavo laisvus neapdirbtos žemės plotus. Šis judėjimas atgimė po II-ojo pasaulinio karo, kada žmonėms labai trūko butų.
Savo gyvenimo būdą skvoteriai motyvuoja požiūriu, kad gyvybiniai žmogaus poreikiai yra svarbesni negu privačioji nuosavybė ir kad žmogus, kuris turi ir nesidalija paties nenaudojama, o kitam žmogui gyvybiškai reikalinga nuosavybe, pastarosios nėra vertas. Šiais laikais skvoterių okupuotos vietos – skvotai – tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir bendruomenės centrais, kur vyksta renginiai, meninio ir ekologinio švietimo užsiėmimai, susitikimai ir pan.
Filmo režisierė Larisa Matteissen (g. 1983) – jauna Rusijos žurnalistė, kelis metus kurianti dokumentinius filmus apie alternatyvius judėjimus. Baigusi žurnalistiką Riazanės universitete, ji ištekėjo už užsieniečio ir persikėlė gyventi į Vakarų Europą. 2007 m. pradžioje grįžo į Rusiją ir ėmė dirbti žurnaliste televizijos kanale „Stolica+“. Pasibaisėjusi melu eteryje, metė darbą ir susuko žiniasklaidos propagandą demaskuojantį filmą „Ką rodo televizorius?“ (2008). 2009 m. ji sukūrė net du filmus – minėtąjį „Skvotingą“ ir filosofinę juostą apie laimės paieškas kapitalistiniame pasaulyje – „Musių gaudyklė“.
LUNI info
2010 10 08
