Neseniai įsikūrusi „Vega Line“ leidykla išleido 2006 m. parašytą žymaus britų biologo, Oksfordo universiteto profesoriaus evoliucionisto Richardo Dawkinso bestselerį „Dievo Iliuzija“ („The God Delusion“). Vien Didžiojoje Britanijoje iki 2010 metų pradžios parduoti 2 mln. šios knygos egzempliorių. Už „Dievo iliuziją“ Richardas Dawkinsas 2007 m. buvo apdovanotas Didžiosios Britanijos nacionalinės literatūros premija („Galaxy British Book Awards“) kaip geriausias metų autorius.
Šios knygos pasirodymas 2006-aisiais sudrebino krikščionių pasaulį. Kaip atsakas į ateistinį R. Dawkinso požiūrį buvo parašyta nemažai straipsnių, komentarų ir bent 20 knygų, kuriose ateizmas tiesiog „triuškinamas“. „Dievo iliuzijos“ pasirodymas 50 proc. padidino religinių knygų pardavimo apimtis, Biblijos populiarumas Didžiojoje Britanijoje išaugo net 120 proc.
Knygoje autorius teigia, jog idėja apie Dievo, kaip antgamtinio kūrėjo, egzistavimą yra iliuzija. Pasitelkdamas griežtą logiką ir sąmojį, R. Dawkinsas sutriuškina argumentus už religiją ir įrodo, kad aukščiausiosios būtybės egzistavimas yra visiškai netikėtinas. R. Dawkinsui artimas Roberto Pirsigo pastebėjimas „Kuomet vieną žmogų apsėda iliuzijos – tai vadinama pamišimu, kuomet daug žmonių – tai vadinama religija“.
Bene labiausiai tikinčiuosius papiktino knygos teiginys, jog Senojo Testamento Dievas yra „bene pats baisiausias veikėjas, kurį tik galima rasti pasakose ir fantastinėje literatūroje“. „Dievo iliuzijoje“ jis apibūdinamas kaip neteisingas, neatlaidus, dėl valdžios pamišęs tuščiagarbis, kraujo ištroškęs ir kerštingas tautų naikintojas, genocidų vykdytojas, moterų ir homoseksualų nekenčiantis rasistas.
Knyga ganėtinai brangi – Lietuvos knygynuose ji kainuoja apie 50 litų, tačiau jos leidėjai tiki, kad ji bus masiškai perkama, nes yra puiki dovana artėjančių Kalėdų proga...
R. Dawkinso interviu „Metro“ laikraščiui:
Ar religinės mokyklos ir mokyklos, kuriose mokoma, jog pasaulį sukūrė protinga būtybė (Dievas), turėtų būti uždraustos?
Mokyklose turėtų mokyti tiesos, ypač per gamtos mokslų pamokas. Atsakingos institucijos privalo prižiūrėti, kaip vaikai yra mokomi, ir įsitikinti, kad mokyklose pateikiami moksliniai faktai. Mokyklose jokiu būdu negalima vaikų mokyti, kad Visatą sukūrė protingas kūrėjas ar Dievas. Toks dalykas turėtų būti smerktinas ir to jokiu būdu negalima skatinti ar remti iš valstybės lėšų, skirtingai nei elgėsi Tony Blairas.
Ką manote apie Bibliją?
Tai įvairių tekstų rinkinys, sudėtas į vieną krūvą maždaug pirmame mūsų eros amžiuje. Buvo atrinktos knygos, kurios tinkamos Biblijai ir kurios netinkamos. Bibliją parašė paprasti žmogeliai.
Ar dar yra tokių, kurie mano, jog Biblija yra neklystantis Dievo žodis?
Netgi tie patys vyskupai, kurie bent kiek save gerbia, netgi jie pripažįsta, kad tai žmonių žodžiai. Manau, jiems gėda klausytis fundamentalistų, kurie vis dar teigia, kad tai neklystantis Dievo žodis.
Žmonės mano, jog Biblija yra taikinga knyga. Ar ši nuomonė klaidinga?
Žmonės prisimena tas ištraukas, kurias girdėjo bažnyčioje ar skaitė mokykloje, tačiau jie nėra skaitę didžiosios dalies Biblijos, o kaip tik ta didžioji dalis ir yra baisi. Na, pavyzdžiui, Jozuės knygoje kalbama apie tai, kaip Izraelio vaikai pasiima Pažadėtąją Žemę, ten kalbama apie vienas kitą sekančius genocidus. Dievui paliepus buvo skerdžiamos ištisos gentys, kraujas tekėjo upėmis. Priesakas „nežudyk“ iš tiesų reiškia „nežudyk kito žydo“
Mintis, kad egzistuoja rojus, žmonėms atneša daug paguodos. Ar pulti šią mintį nėra piktavališka?
Tikrai neieškau mirties patale gulinčių žmonių ir nesibraunu pas juos aiškindamas, kad nėra rojaus, negriaunu jų iliuzijų. Visgi man keista, kai tai vadinama piktavališku elgesiu. Vien todėl, kad mintis apie rojų kažkam patinka ir suteikia paguodos, dar nepaverčia jos tiesa.
Ar mokslas ir religija suderinami?
Sakoma, kad mokslas ir religija kalba apie du skirtingus dalykus. Mokslas kalba apie tai, kaip veikia Visata, o religija kalba apie moralę ir dvasingus dalykus. Tikiuosi, mūsų moralė nėra susijusi su religija. O jei kalbėtume apie didžius klausimus, kaip antai „kaip atsirado Visata“, tada reikia tikėtis, kad atsakymą atras mokslas. Jei mokslas negali atsakyti į tokius klausimu, niekas kitas taip pat to negali.
Daugiausia mokslas ir religija ginčijasi apie tai, kaip atsirado Žemė.
Kai kurie vis dar remiasi Pradžios Knyga ir mano, jog Žemei yra mažiau nei 10 000 metų. Tokiu atveju Žemė atsirado po to, kai žmonės prisijaukino šunis. Toks kreacionistinis požiūris yra labai naivus, tai lyg tikėti, jog San Franciską iki Niujorką skiria 7.8 metrų atstumas. Gerbiami dvasininkai tokiais kliedesiai netiki. Tikrasis Žemės amžius yra 4.6 milijardo metų.
Savo knygos pavadinime naudojate žodį „iliuzija“ [angl. Delusion]. Ar tai reiškia, jog religingumą laikote beprotybe?
Tikrai nesakau, kad visi dvasininkai yra išprotėję, tarp jų pilna psichiškai sveikų, labai išprususių ir intelektualių žmonių. Bet jų tikėjimas vis vien yra iliuzija, kaip ir bet koks tikėjimas, neadekvatus realybei. Šia iliuzija dalinasi labai daug žmonių, štai todėl daugumai neatrodo, kad tai yra beprotybė. Jei religingam asmeniui aiškintum apie kokią nors kitą religiją, jis tave palaikytų bepročiu, mat jo manymu ta religija neturi nieko bendra su tikrove. Jie mato, kokios kvailos yra kitos religijos, tačiau yra užauginti tikėti kokia nors viena religija, todėl jie nesuvokia savo religijos kaip beprotiškos.
George‘as Bushas ir Tony Blairas teigė girdėję Dievo balsą. Gal juos derėtų uždaryti?
Jie ir būtų uždaryti, jei būtų „girdėję“ nedominuojančios religijos Dievo balsą. Jie taip pat būtų uždaryti, jei teigtų, jog girdėjo Napoleono balsą.
Jeigu nėra Dievo, ar egzistencija turi prasmę?
Žinoma, kad turi. Egzistencija turi tokią prasmę, kokią jai suteikia kiekvienas žmogus. Mūsų varomoji jėga yra kokios nors prasmės matymas. Ir tikintieji, ir ateistai mato gyvenime prasmę. Manyti, kad negali gyventi prasmingai, vien todėl, kad po mirties tavęs nebeliks, yra absurdiška.
Tikintieji teigia, jog moralus elgesys galimas tik dėl religijos. Ką apie tai mano ateistai?
Žmonių moralė tikrai nekyla iš religinių tekstų. Niekam nepatiktų žmogus, kuris elgtųsi taip, kaip elgtis liepiama Biblijoje. Tai būtų baisus elgesys. Taip elgiasi tik tokie žmonės, kaip ajatola Khomeinis. Kai kurie žmonės mano, jog gauna savo moralę iš religijos, bet jie elgiasi gerai tik iš baimės, kad juos nubaus Dievas, jei jie pasielgs blogai. Tai nėra pati geriausia priežastis, dėl kurios derėtų elgtis gerai. Ateistai, kurie elgiasi gerai vedini vidinių moralinių nuostatų, yra daug moralesni už tikinčiuosius, kurie elgiasi gerai, bijodami Dievo.
Jūsų knyga susilaukė nemažai piktų atsakų iš krikščionių. Ar buvote tam pasiruošęs?
Bet koks sujudimas, susijęs su knyga, rašytojui patinka, mat neigiami atsiliepimai taip pat padeda parduoti daugiau knygos kopijų. Tiesa, maloniau girdėti teigiamus atsiliepimus.
Kodėl savo taikiniu pasirinkote krikščionybę? Ar todėl, kad tai mažiau agresyvus varžovas negu islamas?
Šiandien toks teiginys yra gryniausia tiesa, tačiau prieš kelis šimtus metų buvo visiškai atvirkščiai. Krikščionybė buvo šiaip ne taip prijaukinta, o islamas vis dar gyvena viduramžiuose, apie kitas religijas žinau ne tiek daug. Pats buvau augintas kaip krikščionis, todėl jaučiu šiokį tokį ryšį su krikščioniška kultūra — vitražais, bažnytine muzika. Todėl natūralu, kad daugiausia galiu kalbėti būtent apie krikščionybę.
Oficialus knygos „Dievo iliuzija“ portalas www.dievoiliuzija.lt
a.lt info, 2010 11 25
