XVIII a. pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje audringai besivystant kapitalizmui, susiformavo ir pagrindinės šiandienos ideologijos – liberalizmas, socializmas, konservatizmas ir pan. Pirmieji liberalai, radikaliai pasisakę už žmogaus laisvių ir teisių viršenybę, netrukus pasuko laisvosios rinkos ir privačios nuosavybės apsaugos kryptimi. Tuo tarpu socialistai, iš pradžių kėlę lygybės, solidarumo ir teisingumo principus, stojo valstybinio visuomeninių gėrybių paskirstymo pusėn.
Dalis liberaliai mąstančių žmonių matė, kad kryptį pakeitusių liberalų propaguojama privati nuosavybė nesuderinama su anksčiau iškeltais laisvės principais, ir pasivadino libertarais. 1857 m. Prancūzijos anarchokomunistas Josephas Déjacque‘as, kritikuodamas kitos anarchizmo srovės – mutualizmo – pradininko Pierre-Josepho Proudhono idėjas, pirmą kartą pavartojo žodį „libertaras“ (pranc. libertaire). Taip užgimė kairiųjų libertarų judėjimas, liberalias žmogaus teises bei laisves derinantis su kolektyvine nuosavybe. Šis judėjimas dažnai vadinamas socialiniu anarchizmu.
{youtube}Ymz4a8DHDf8{/youtube}
Kairiųjų libertarų idėja sukurti laisvų individų visuomenę be privačios nuosavybės savo ruožtu buvo artima to meto socialistų idėjoms, tačiau su viena didele išlyga – tokią visuomenę libertarai siekia sukurti be valstybės pagalbos. Todėl libertarai dažnai vadinami socialistais, tačiau su būdvardžiu „libertarus“. Tai libertarieji socialistai, siekiantys sukurti libertarųjį (laisvąjį) socializmą. Šie žmonės dažnai vadinami ir anarchokomunistais.
Lektorius apžvelgs libertariojo socializmo vystymąsi nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų. Paskaita bus gausiai iliustruota vaizdine medžiaga, padėsiančia susivokti politinių srovių bei krypčių maišalynėje.
LUNI info
2011 05 10