Birželio 13 d., pirmadienį, 18:00 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į avangardinės 8-9-ojo dešimtmečio meno srovės – transgresinio kino (Cinema of Transgression) – peržiūrą. Apie šią srovę ir jos autorius papasakos sinefilas Darius Pocevičius. Renginys vyks kūrybinėse „Artotekos“ dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (greta Bastėjos ir „Tamstos“ muzikos klubo).

Transgresijos (lot. transgressio – perėjimas) terminą knygoje „Erotizmas“ (1957) pirmasis apibrėžė prancūzų filosofas ir rašytojas Georges Battaille’us). Jam transgresija reiškė draudimo sulaužymą, o platesne prasme – legitimumo, leistinumo ribos peržengimą. Slovėnų filosofas S. Žižekas transgresiją apibrėžė kaip judesį, kuris, priešingai nei elementarus kriminalinis nusižengimas, ne pažeidžia egzistuojančius įstatymus bei normas, bet iš naujo apibrėžia tai, kas laikoma arba laikytina norma. M. Foucault sakė: „Transgresija niekam nieko nepriešina, nieko neišjuokia, nesiekia sugriauti pamatų. Transgresijoje nėra nieko negatyvaus. Ji įteisina tam tikrą būtį, ji įteisina beribiškumą, į kurį įžengia.“. Taigi transgresinis kinas nėra amoralus, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jis trina griežtas etines sekso, prievartos, religijos ribas ir siūlo savus kanonus.

Transgresinis kinas užgimė Niujorke XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, kai grupė andergraundinio kino režisierių bei aktorių nutarė pratęsti „No Wave Cinema“ (Amos Poe, Jim Jarmusch, John Waters) idėjas ir sujungti jas su pankų subkultūra. Išėjo tikras sprogstamasis mišinys, kupinas sekso, prievartos, narkotikų ir patyčių iš sterilaus buržuazinio pasaulio.

1984 m. Nickas Zeddas žurnale „Underground Film Bulletin“ paskelbė anoniminį „Transgresinio kino manifestą“, kuriame kino kūrėjai pasiryžo peržengti visus moralinius, religinius ir visuomeninius tabu. Tą jie iš esmės ir padarė. Trumpi ir brutalūs pankiško stiliaus jų filmai buvo draudžiami rodyti kino teatruose, jų peržiūros susilaukdavo aršių moralės saugotojų protestų bei policijos vizitų.

Transgresinio kino judėjimas gyvavo vos keletą metų, tačiau paliko ryškų pėdsaką kino istorijoje. Jis radikalizavo nepriklausomąjį kiną ir padėjo jam išsilaisvinti iš pačių įvairiausių štampų. Kai kurie garsūs režisieriai (pvz., Jörgas Buttgereitas) kuria transgresinį kiną ir XXI amžiuje.

Peržiūroje bus rodomi žymiausių transgresinio kino kūrėjų – Nicko Zeddo, Richardo Kerno, Tessos Hughes Freeland, Kembros Pfahler, Jono Moritsugu, Tommy Turnerio – filmų fragmentai.

Transgresinio kino anonso pavyzdys:

{youtube}GEVra_n-myA{/youtube}

LUNI info

2011 06 09