2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienį, 18:00 val. Laisvasis universitetas (LUNI) rengia žurnalo „Juodraštis” pristatymą ir kviečia į viešą diskusiją „Krizena tas, kas krizena paskutinis”. Joje iš skirtingų idėjinių pozicijų (liberalių, valstybinių, anarchistinių) bus aptariamos ekonominę, politinę ir kultūrinę krizę patyrusio pasaulio trajektorijos.
Diskusijoje dalyvaus ekonomistas, VU prof. Romas Lazutka, NK95 atstovas dr. Linas Eriksonas, samdomųjų darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Irina Judina ir LUNI koordinatorius, „Juodraščio” redkolegijos narys Darius Pocevičius. Diskusiją moderuos „Juodraščio” redkolegijos narys Saulius Užpelkis. Diskusija vyks kūrybinėse „Artotekos” dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli Bastėjos ir „Tamstos” muzikos klubo).
Visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės sutemose pasirodė „Kitų knygų” leidyklos ir „Juodraščio” leidybos grupės išleistas 3-iasis nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalo „Juodraštis” numeris. Kaip ir pridera krizės sąlygomis, Lietuvos anarchistų bei kairiųjų libertarų žurnalas šįkart buvo atspausdintas pačiomis mažiausiomis sąnaudomis – nespalvotu viršeliu, minimaliu 500 egz. tiražu, tačiau jo turinys nenukentėjo. „Juodraščio” redkolegija tiki, kad 176 psl. leidinys, kuriame pateikti 25 užsienio bei Lietuvos autorių straipsniai, perteikia išsamų sisteminės neoliberalaus kapitalizmo ir jam tarnaujančių valstybių krizės vaizdą.
„Juodraščio“ grupės parašytas vedamasis „Krizena tas, kas krizena paskutinis“ parodo, kad krizės atnešti nuostoliai niekur nedingo, juos iš bankų bei korporacijų perėmė įvairių šalių vyriausybės, nuskurdinusios tų šalių gyventojus ir žengusios valstybių bankroto link. Prieš porą metų Lietuvoje viešėjęs italų filosofas Franco Berardi-Bifo straipsnyje „Modernaus kapitalizmo istorija – baigta. O kas toliau?“ gilinasi į krizės poveikį socialinei psichologijai ir daro išvadą, kad išeitis iš krizės slypi ne ekonomikoje, o socialinėje kultūroje. Originali „Midnight Notes“ kolektyvo ekonominė krizės analizė brėžia pranašiškas pasaulio plėtros trajektorijas ir pokrizinės visuomenės kūrimo strategijas. Krizę Baltijos šalyse aptaria Latvijoje dirbantis amerikiečių ekonomistas Jeffrey‘is Sommersas, į finansinio kapitalizmo pasekmes kultūrai bei ištisoms socialinėms grupėms gilinasi Marina Gržinič – meno kritikė iš Slovėnijos. Rusijos istorikas Vadim Damjė straipsnyje „Laisvės ekonomika“ piešiamas gana utopinis būsimo laisvo pasaulio, grįsto politine ir ekonomine savivalda, modelis.
Nors pagrindinis dėmesys šiame „Juodraščio“ numeryje kreipiamas į ekonomines krizės problemas, žurnale išliko tradicinės rubrikos, apžvelgiančios kitus socialinio gyvenimo aspektus. „Pasipriešinimo teorijos“ rubrikoje pateikta per neramumus Prancūzijoje išgarsėjusio „Nematomojo komiteto“ maištingosios brošiūros „Artėjantis sukilimas“ ištrauka. „Dirbančiųjų išsilaisvinimo“ rubrikoje savo samprotavimais apie dirbančiųjų kovą dalinasi Eugenijus Misiūnas ir Evaldas Balčiūnas. Švietimo rubrikoje pateikiamas garsaus alternatyvaus teoretiko Ivano Illicho tekstas „Mokyklos fenomenologija“. „Radikalių judėjimų istorijos“ rubrika koncentruojasi į Kronštato sukilimą, kai prieš 90 metų bolševikai kraujuose paskandino paskutinę Rusijos revoliucijos viltį. Kitos žurnalo rubrikos skirtos ekologijos, seksualumo, feminizmo, gatvės meno ir kontrkultūros temoms.
Šį „Juodraščio“ numerį galima įsigyti daugelyje Lietuvos knygynų, užsisakyti paštu arba iš „Juodraščio“ platintojų įvairiuose Lietuvos miestuose – surinkti pinigai bus panaudoti 4-ojo žurnalo numerio leidybai. Šis nekomercinis projektas siekia parodyti, kad politika ir kultūra yra ne aukštų valstybės pareigūnų ir žymių kultūros veikėjų, o visų žmonių reikalas.
Daugiau apie „Juodraštį”:
LUNI info
2011 09 21
