Kas filosofiją paverčia „radikalia“? Kas radikalizmą paverčia filosofiniu? Štai šie du klausimai iškyla, kai bandome suprasti, kas yra „radikali filosofija“. Suprasti radikalią filosofiją yra daugybė būdų. Vienas iš jų – susitelkti į tai, kaip radikalai naudojasi filosofija, t.y. analizuoti jų nekonvencionalų filosofijos panaudojimo būdą. Dėl to britų žurnalo „Radikali filosofija“ redaktoriai savo publikacijas pabrėžtinai laiko „atsaku plačiai paplitusiam nepasitenkinimui dėl akademinės filosofijos sterilumo“ (kuri, pasak jų, savo įsisteigimo metu didžiąja dalimi buvo nuobodaus ir socialiai nereikšmingo analitinio pobūdžio).
Kitas būdas suprasti radikalią filosofiją – susitelkti į tai, apie ką radikalai filosofuoja: pavyzdžiui, apie pagrindines socialinio neteisingumo problemas. Dėl to Amerikos radikalios filosofijos asociacijos nariai teigia kovojantys (bent jau teoretiškai) prieš kapitalizmą, rasizmą, seksizmą, homofobiją, neįgaliųjų diskriminaciją, aplinkos niokojimą ir kitas dominavimo formas.
Paskaitos metu pranešėjas teigs, kad tokie radikalios filosofijos apibūdinimai yra neadekvatūs bei pristatys kitokią, adekvatesnę sampratą abiem požiūriais: kaip radikalai naudojasi filosofija ir apie ką jie filosofuoja. Tai leis įvesti svarbią, bet dažnai nepastebimą skirtį tarp radikalios filosofijos ir radikalios politinės filosofijos. Taip pat tai nukreips mus prie kontroversiško klausimo apie tokios teorijos ir politinio veiksmo santykį: ar radikali politinė filosofija yra politiškai aktuali?
Paulas McLauhlinas yra vyresnysis praktinės filosofijos lektorius Tartu universitete, knygų „Mikhail Bakunin: The Philosophical Basis of His Anarchism” (Algora, 2002), „Anarchism and Authority” (Ashgate, 2007) ir „Radicalism: A Philosophical Study” (Palgrave Macmillan, Autumn 2012) autorius. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Rosos Luxemburg fondu.
NK95 informacija
2012 04 23