„Įniršusių bobučių“ („Raging Grannies“) grupė susikūrė 1986-ųjų žiemą, kai Kanados gyventojai protestavo prieš atominiais ginklais apginkluotus JAV karinius laivus, stovinčius greta Viktorijos miesto. Protestai buvo ilgi ir nuobodūs, todėl protestuojančius satyriniais kupletais nutarė palinksminti vokalinė žavių senučiukių grupė.

Per 25 metus „Įniršusių bobučių“ repertuare atsirado 282 savo kūrybos dainos ir daugybė perdarytų kitų atlikėjų kūrinių. Tai dainos prieš karą ir valdžios prievartą, už žmogaus teises ir laisves. Atskirą bloką šiame repertuare sudaro feministinio ir ekologinio protesto dainos. „Įniršusios bobutės“ nelabai laikosi autorinių teisių ir nepretenduoja į nuosavą muzikinį „leiblą“, todėl „Raging Grannies“ pavadinimu šiandien dainuoja bent 60 moterų grupelių įvairiose Kanados provincijose.

Tarptautiniame „Įniršusių bobučių“ portale lakoniškai aprašoma judėjimo misija: „Mes išėjome į gatves, kad dainomis ir humoru kurtume teisingesnį pasaulį, kuriame vyrautų socialinis ir ekonominis lygiateisiškumas“. Grupės dainininkės kovoja ne tik „už teisybę“, kartu jos laužo ir kultūrinius stereotipus apie solidaus amžiaus moteris, kurioms visuomenė dažniausiai palieka niekam netinkamų sukriošėlių vaidmenį.

2005 m. gegužę Kalifornijoje praūžus audringų antikarinių mitingų bangai, valstijos senatorius inicijavo tyrimą dėl „griaunamosios ir antipatriotinės „Įniršusių bobučių“ grupių veiklos“. Dainuojančios šių grupių dalyvės buvo sulaikytos prie rekrutų ėmimo centro Arizonoje, Niujorke ir kituose miestuose.

„Įniršusios bobutės“ dainuoja apie Irako karą ir globalų atšilimą, apie nekilnojamojo turto krizę ir medicininį draudimą – apie viską, kas jaudina Šiaurės Amerikos kontinento gyventojus.  .