Virtualios organizacijos LAEF („Lietuvos anarchistų elektroninio fronto“) tinklapis informuoja, kad šių metų sausio 6 d. buvo įkurta Lietuvos tiesioginės demokratijos partija (LTDP), o sausio 13 d. suformuotas Lietuvos Respublikos Šešėlinis Seimas (įkurta „Facebooko“ grupė tuo pačiu pavadinimu). Grupėje, kuri šiuo metu turi 208 gerbėjus, skelbiama: „Šešėlinis Seimas yra įkurtas kaip modelis tiesioginei demokratijai įgyvendinti. Projektą remia LAEF ir Lietuvos tiesioginės demokratijos partija.“

Iš įrašų „Facebooke“ bei „Twitteryje“ galima susidaryti įspūdi, kad šių darinių įkūrėjai nemėgsta A. Kubiliaus „koncervo-komunistų“, remia smulkųjį verslą ir siekia atkurti įstatyminę mokesčių bazę, buvusios iki reformų. Siūlome susipažinti su vieno iš Lietuvos tiesioginės demokratijos partijos įkūrėjų interviu, š.m. sausio 8 d. paviešintu portale www.laef.official.ws:

Kalbamės su Lietuvos tiesioginės demokratijos partijos vienu iš įkūrėjų, LAEF (Lietuvos anarchistų elektroninio fronto) tarybos pirmininku. Mūsų pašnekovas atsisakė prisistatyti vardu ir pavarde, bet sutiko, kad pokalbyje jį vadintumėme tiesiog LAEF.

Sakykite prašome, kodėl toks konfidencialumas, kodėl jūs nenorite atskleisti savo tapatybės?

LAEF: Pamatinis LAEF principas yra idėja, o ne asmuo. Jei idėja yra gera ir tinkama ir jeigu žmonės ją vertina, siekia tą idėją pritaikyti praktiškai, tai reiškia ji yra objektyviai nulemta ir nėra ko uzurpuoti sau nuopelnų, nes gal kažkur žmonės panašiai mąsto ir jų indėlis yra nemažesnis. To reikalauja paprastas sąžiningumas. Todėl man mano tapatybė tokiame kontekste yra visiškai nesvarbi. Priešingai, manyčiau, kad politikai, kurie sureikšmina savo asmenybę, kurie sau leidžia puikuotis visose antraštėse, paprastai yra primityvūs garbėtroškos, o jų idėjos yra niekam tikusios.

Pakalbėkime apie jūsų naują projektą, arba nežinau kaip tai pavadinti, partiją? Kodėl atsirado Lietuvos tiesioginės demokratijos partija? Kokios ištakos?

LAEF: Jūs visi esate ne akli ir matote, kad atstovaujamoji demokratija jau yra praeito amžiaus atgyvena. Politikai, kuriuos jūs renkate, kuriems suteikiate įgaliojimus, kurie jus atstovauja, yra pasenęs ir nepatikimas įrankis valdyti valstybę. Kiek kartų jūs jau spėjote tuo įsitikinti? Turbūt vos ne po kiekvienų rinkimų jūs likdavote nepatenkinti, nes manydavote, kad jūsų valia yra iškreipiama ir neatspindi jūsų lūkesčių. Patys išrinktieji tiesiog atvirai ir neslėpdami to ignoravo jūsų valią. Jie sugebėdavo užsidirbti ir iš mokesčių mokėtojų pinigų ir pakišų, taip vadinamų „otkatų“. Valstybės gyvenimas jiems rūpėjo mažiausiai, arba kitaip sakant, jie valstybės gyvenimą kreipdavo ta linkme, kur buvo jiems didžiausia „otkatų“ pasiūla. Visuomenė nesugebėjo kontroliuoti šių procesų ir liko už borto, kaip antrarūšiai bandomieji triušiai. Jokie rinkimai nesuardė užburto rato, nes rinkimai Lietuvoje turbūt niekada nebuvo demokratiški, kaip ir nieks nesikonsultavo su visuomene dėl rinkimų tvarkos. Tačiau visa tai nėra tiek svarbu, palyginus su problemomis slypinčiose pačios atstovavimo sistemos ydingume. Galime keisti veidus kiek norite, bet kontrolės mechanizmų beveik nėra ir tokia sistema visada paslys į šoną.

Tai kokią gi sistemą siūlo LAEF?

LAEF:  Kertinis klausimas jums visiems yra kuo jūs labiau pasitikite ar žmogumi su jo visomis žmogiškomis emocijomis, jo visomis ydomis ir polinkiais, ar kompiuteriu ? Kai reikia bendravardiklinti visuomenės valią, tai mes, LAEF, labiau pasitikime elektronine statistika, o ne savais išvedžiojimais ir iš piršto laužtais, angažuotais vertinimais. Mes esame įsitikinę, kad šiais laikais yra visos elektroninės priemonės analizuoti ir pateikti piliečių valią tokią kokia ji yra iš tikrųjų, o ne pasitelkiant įvairias angažuotas, galbūt ir nuperkamas nuomonių tyrimo agentūras. Mes įsitikinę, kad Lietuvos žmonės gali sukurti elektroninį Seimą ir patys tiesiogiai ten reikšti savo valią, gali tiesiogiai formuoti biudžetą. Šiems procesams nereikalingi jokie atstovai ir jokios partijos. Tuo pačiu nereikalingi jokie rinkimai. Tai reiškia, kad piliečiai tokiu būdu galėtų įgyvendinti tiesioginę demokratiją. Elektroniniame Seime visuomenės priimti įstatymai turėtų pilną teisinę galią.

Šioje vietoje man kyla klausimų, pavyzdžiui, o ar neatsiras priemonių manipuliuoti elektronine statistika?

LAEF: Tai, o ar neatsiranda tų manipuliacijos priemonių dabar? Dabar, esant atstovaujamai demokratijai, yra puikiausios sąlygos manipuliuoti rinkėjų valia ir be to, tai kainuoja rinkėjams labai brangiai. Reiškia nepriklausomai nuo demokratinės sistemos, jei labai  norint, tai visada galima rasti būdų manipuliacijoms. Tačiau vis tiek reikia ieškoti pigesnių ir efektyvesnių piliečių valios reiškimo formų ir būtent elektroninė tiesioginė demokratija, mūsų nuomone, šiuo metu yra tinkamiausia Lietuvai. Žinoma reikėtų numatyti periferinius kontrolinius patikros įrenginius, kurie būtų nesunkiai prieinami piliečiams pasitikrinti ar tikrai jų balsas atsispindi bendroje statistikoje ir ar rezultatai nėra suklastoti. Visa tai atrodo gan sudėtinga įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio, bet panaudojus visus kapitalinius įdėjimus, kurie skiriami Seimui išlaikyti ir rinkimams rengti, - tikrai turėtume labai progresyvų elektroninį Seimą.

Kaip galima būtų įstoti į LTDP?