Henry Davidas Thoreau parašė trumpą, bet reikšmingą knygelę „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“. Nors iki pilno anarchistinio gyvenimo be valstybės idėjos H. D. Thoreau dar toli, tačiau kiekvienam Lietuvos piliečiui, šiuo metu gyvenančiam valstybėje ir norinčiam išeiti iš šios galios struktūros, minėta knygelė galėtų būti puikus pradžiamokslis.

Esminė knygelės idėja paprasta ir iš dalies anarchistinė. Žmonės yra aukščiau už valstybę. Tai jie sukuria valstybę. Valstybė turi tarnauti žmonėms kaip įrankis. Jeigu valstybė viršija savo įgaliojimus, kiekvienas valstybės pilietis turi jausti pilietinę PAREIGĄ valstybę pertvarkyti taip, kad ši vėl būtų kaip įrankis, vienijantis nepriklausomus individus ir teikiantis naudos.

Pats H. D. Thoreau neatmetė valstybės idėjos. Jis sutiko mokėti mokestį už kelius, nes jis pats naudojosi keliais ir laikė juos geru išradimu. Tačiau H. D. Thoreau jautė pilietinę pareigą priešintis bet kokiems privalomiems mokesčiams, su kuriais jis pats nesutinka. Pavyzdžiui, jam nepriimtinas amerikiečių karas, todėl jis kategoriškai atsisako mokėti mokesčius ir tokiu būdu finansuoti valstybės karo politiką.

Viena vertus, H. D. Thoreau atsisako valstybės ir nemoka jai mokesčių, kita vertus, jis moka valstybei tam tikrus mokesčius, nes pripažįsta, kad valstybė tam tikrose situacijose teikia naudos. Ir nors autoriaus siūlomas galutinis variantas yra taikus ir laimingas gyvenimas teisingoje valstybėje, tačiau šią poziciją galime laikyti ir anarchistine, nes būtent žmogus, nepriklausomas pilietis asmeniškai nusprendžia, kokią valstybės veiklą jis nori finansuoti, o kokios ne. Kaip tik tokia pilietinio nepaklusnumo pareiga garantuoja, kad valstybė neįsivyraus ir liks tik nepriklausomo žmogaus įrankiu.

Šiandien mes visi matome, kad valstybė viršijo savo įgaliojimus. Ji viršijo savo įgaliojimus visose srityse – mokesčių, teisinėje, jėgos struktūrų, politinėje ir kitose. Ir kiekvieno mūsų pareiga šiandien yra nepaklusti valstybei. Kiekvienas žmogus ne tik turi tokią teisę, bet ir pareigą. Nesvarbu, ką sako dabartiniai teisininkai ir valstybės vadovai. Žmogus sukūrė valstybę, žmogus yra aukščiau už valstybę ir žmogus privalo turėti aukštesnę sprendžiamąją galią už valstybės vadovus.

Konkretus pilietinio nepaklusnumo pareigos atvejis šiuo metu vyksta prie Kedžių ir Venckų namų. Tokio masto ir reikšmės nepaklusnumo akciją turėjome tik sąjūdžio metu, kada žmonės stojo prieš supuvusią valstybę ir ja nusikratė. Galime pastebėti, kad panašūs įvykiai (Kalantos susideginimas, Sąjūdis ir sausio 13 d. įvykiai) kartojasi maždaug kas 20 metų, kada susiformuoja nauja karta, norinti išreikšti savo valią. Visus kitus protestus ir seimo langų daužymą galime vadinti tik pavienėmis kibirkštimis, o tai, kas vyksta dabar Kaune, – liepsna ir antruoju mažuoju sąjūdžiu.

Kodėl mažuoju? Todėl, kad priešintis neteisingoms galios struktūroms susirenka, deja, mažiau žmonių. Mažai žmonių ryžtasi išreikšti savo anarchistinę pilietinio nepaklusnumo pareigą. Valstybės galios struktūros šiuo metu yra stipresnės už žmonių pareigos jausmą, nes esame atbukinti ir suskaldyti. Visi esame sudėlioti į tam tikras lentynėles, todėl globalių veiksmų nekyla. Kad ir tas pats anarchijos judėjimas (kaip, beje, ir visi kiti) neišlipa iš savo dėžutės ir neapima visos visuomenės, nesubujoja, veikia grynai tik ten, kur jam leidžiama veikti.

Būtent į anarchistus aš dedu daugiausia vilčių. Ne į konkrečią anarchistų grupuotę, bet į anarchijos idėją, kuria gali užsidegti kiekvienas Lietuvos žmogus. Mes turime teisę ir netgi pareigą šiuo metu nepaklusti valstybei. Civilizuotai, teisiškai, proto ribose, bet turime išreikšti savo nepaklusnumo pareigą.

Prie Kedžių ir Venckų namų šiuo metu yra susirinkę ne kedofilai ir ne psichopatai, kaip kad dalis spaudos ir nupirkti komentatoriai bando įteigti. Ten susirinkę žmonės neklausė žiniasklaidos propagandos, o patys savo galva įvertino situaciją. Tą kiekvienas gali padaryti peržiūrėjęs Kedžio dukros liudijimus ir pasigilinęs į situaciją. Valstybės pareigūnai padarė daug neteisėtų veiksmų, nors ir vadina juos teisėtais. A.Ūsas tikrai tvirkino mergaitę, todėl neteisėta yra atiduoti ją A.Ūso draugei (teisėjas B. Varsackis padarė neteisėtą veiksmą). D. Kedys tikrai nemirė sava mirtimi, o buvo nužudytas valstybės galios struktūrų. Šie ir kiti faktai, kurių kai kas nenori matyti ir pripažinti, rodo, jog tiek teisinė, tiek politinė valstybės sistema yra supuvusi ir keistina. Pati struktūra iš vidaus tikrai nepasikeis. Ją galime pakeisti tik mes, laisvi žmonės, išreiškę ir įvykdę savo pilietinio nepaklusnumo pareigą.