Feministinis frontas kviečia gyvai reaguoti į naujausią katalikų bažnyčios „žygdarbį”, šį kartą nukreiptą prieš nuoširdžius jos pačios bendruomenės narius, kai buvo atsisakyta palaidoti pagal katalikų papročius palaidoti tragiškai mirusį vienerių metų vaikutį, kadangi tėvai, abu būdami tikintys katalikai, nespėjo jo pakrikštyti.

Simboline apostazės akcija kviečiame parodyti, jog nesame abejingi vaiko artimųjų skausmui ir norime bent morališkai perspėti bažnyčios hierarchus, kad jų „darbai” neliks be atgarsio. Kartu atkreipiame dėmesį į kitus RKB „trūkumus”, už kuriuos, mūsų nuomone, ši konfesija nusipelno griežto moralinio pasmerkimo:

Pirma, katalikų bažnyčia (kaip ir daugelis kitų konfesijų), neįsileidžia moterų į dvasininkijos luomą. To neįmanoma racionaliai argumentuoti, belieka atsiremti į viduramžišką požiūrį, kad moteris yra dvasiškai nevisavertė būtybė prieš katalikų dievą, kurio teisę vadintis Dievu besąlygiškai neigiame, kaip ir kitų patriarchalinę santvarką įamžinančių dievų.

Antra, mūsų savigarba reikalauja nutraukti visus ryšius su religine konfesija, kuri nevengia smerkti žmonių dėl jų prigimtos seksualinės orientacijos ir, formuluojant oficialią doktriną, homoseksualius asmenis įvardija kaip nevisaverčius žmonės, kuriems iki šiol siūlo/bando taikyti „perauklėjimą” ir vadinamąjį „gydymą”, kai jau seniai pripažinta, kad homoseksualumas nėra liga. Negana to, dabartinės bažnyčios galvos nusikaltimai, slapstant pedofilijos atvejus savo konfesijoje, į kuriuos drįstama atsakyti kaltę verčiant homoseksualumui, jau seniai tapo vieša paslaptimi.

Trečia, ryžtingai pasisakome prieš jaunų žmonių luošinimą suvaržant juos celibato įžadais. Cituojant garsų britų sociologą Anthony Giddensą, „celibatas yra kūno neigimo forma, jis gali tapti, kaip ir įvairių rūšių seksualinės obsesijos, asmenybės sutrikimų išraiška.” Turint omeny, kad vien JAV žalai atlyginti katalikų bažnyčia kunigų pedofilų aukoms iki 2008 m. vidurio sumokėjo per 5 milijardus litų, šie sociologo žodžiai įgauną protu neaprėpiamo žiaurumo prasmę.

Mums gėda, kad formaliai dėl to, kad esame tam tikros katalikų parapijos sąrašuose, katalikų bažnyčios vardu, t.y. ir mūsų, kaip formalių bendruomenės narių, vardu yra daromi šie nusikaltimai ir akivaizdžiai pažeidžiamos prigimtinės žmogaus teisės.

Katalikų bažnyčiai, jeigu ji sugebės reabilituoti savo suterštą sąžinę ir atgauti prarastą žmonių pasitikėjimą, linkime esminių reformų:

1. Pirmiausia panaikinti dogmą, neleidžiančią krikščioniškai palaidoti nekrikštytą vaikelį.

2. Antra, paviešinti visas pedofilijos aukas, ekskomunikuoti prieš Dievą prasikaltusius kunigus ir suteikti dvasinę pagalbą nuo jų nukentėjusiems mažutėliams.

3. Trečia, reabilituoti homoseksualumo sąvoką, nelaikant to nuodėme ir netapatinant su pedofilija.

4. Ir galiausiai – įsileisti moteris į dvasininkų luomą, sugriaunant šį kritikos neatlaikantį patriarchato bastioną.

Apostazė – tai visiškas, savanoriškas ir sąmoningas tikybos išsižadėjimas. Birželio 7-13 d. kviečiame kolektyviai apostuotis Vilniaus arkivyskupijos teritorijoje krikštytus asmenis. Tikslus akcijos laikas ir data priklausys nuo susitarimo su Vilniaus vyskupu A. Poniškaičiu, kuris išduoda apostazės liudijimus. Apostuotis norinčius asmenis iš kitų vyskupijų kviečiame organizuotis ir nešti prašymus dėl apostazės savo vyskupui, solidarumo vardan būtų geriausia birželio viduryje. Pridedame prašymo ir apostazės liudijimo pavyzdžius.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., +37061617324, http://feministinisfrontas.wordpress.com/