Pačioje kovo pabaigoje batkos Machno tėviškėje Guliajpolėje buvo surengtas festivalis „Nepriklausomybės diena su Nestoru Machno”. Šventės dalyviai, iškėlę lozungą „Visa valdžia - festivaliams!”, stovyklavo dvi dienas - važinėjosi „tačankomis”, mojavo vėliavomis „Mirtis visiems...”, rengė konkursus, mėtė pomidorus į politikų atvaizdus, klausėsi muzikos ir šiaip šėlo.

      Daugeliui patiko konkursas „Pomidorinis tautos lyderis”. Ant balto audeklo buvo nupiešti žymiausių Ukrainos politikų portretai - Juščenkos, Timošenko, Janukovičiaus, Morozo, Litvino ir kitų. „Pomidorine tautos lydere” tapo Julija Timošenko, kurios portretui kliuvo daugiausia pomidorų. Maža to, įsilinksminusi publika ėmė padeginėti „drobes” - nuo Žanos d'Ark likimo Juliją Timošenko atvaizdą išgelbėjo įsikišusi milicija.

      Šventės kulminacija - vakare surengtas grupių „Vij” ir „TNMK” koncertas. Bendrą nuotaiką gerai apibūdino vienas festivalio dalyvis: „Festas buvo klasiškas! Viską gadino karštis, bet šiaip - nieko. TNMK ir Machno - forever!”

      Tačiau ypač neigiamo įvartinimo festivalis susilaukė... iš pačių Ukrainos anarchistų pusės. Dar praeitų metų pabaigoje Ukrainos anarchistų sąjunga išplatino pareiškimą „Apie „apolitišką” festivalį „Nepriklausomybės diena su Nestoru Machno”.ir bandymą nacionalizuoti Machno”. Jame protestuojama prieš valdžios mėginimą suvalstybinti anarchistinę šventę, o batką Machno įtraukti į valstybinių didvyrių panteoną. Anarchistai, pakvietę boikotuoti šį festivalį, iš esmės pasiekė savo - šventėje dalyvavo ne anarchistai, o popsinis jaunimas, kuriam nesvarbu, kur dalyvauti.

      anarchija.lt
      2008.04.02