Visuomeniniame, pilietiniame ir politiniame gyvenime ryškėja patriarchalinės, mūsų asmeninę laisvę pažeidžiančios tendencijos. Todėl anarchofeministinis judėjimas Feministinis Frontas (FeF), kritikuodamas patriarchato suformuotą laisvai žmogaus prigimčiai prieštaraujančią hierarchinę, išnaudotojišką visuomenės struktūrą ir stengdamasis išjudinti visuomenę persmelkusį inertišką autoritarinį mąstymą, kviečia į paskaitą-diskusiją, kuria Laisvasis universitetas (LUNI) siekia pradėti feministinių skaitymų, diskusijų ir filmų peržiūrų kursą. Paskaita-diskusija „Feminizmo istorija ir problematika“ vyks ketvirtadienį, rugsėjo 23 d., 18 val., Totorių g. 18, kavinėje „Misterija“, 1 aukšte.
Lietuvos valdžia ir žiniasklaida jau 20 metų skelbia apie absoliutų žmogaus teisių bei laisvių triumfą Lietuvoje. Valdžios nuomone, Lietuvoje gyvenantis žmogus yra visiškai laisvas, turi visas įmanomas teises ir nėra niekaip diskriminuojamas, išskyrus atskirus retus atvejus. Tačiau ar galime kalbėti apie absoliučias teises bei laisvę valstybėje? Jei žmogus gyvena valstybėje, vadinasi, jis deleguoja kai kurias savo teises ir laisves valstybei pats to norėdamas arba per prievartą.
Be abejo, Lietuvoje egzistuoja diskriminacija dėl lyties, lytinės orientacijos, rasės, religinių pažiūrų ir t. t. Ir tikrai tai ne atskiri atvejai. Lyčių lygybės sritis – akivaizdus to pavyzdys: nors valdžioje esantys visuomenės „atstovai“ 1998 m. priėmė kertinį lyčių lygiateisiškumą įtvirtinantį Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, tačiau tai nesumažino diskriminacijos. Diskriminuojama ir tiesiogiai, ir netiesiogiai.
Oficiali tariamos laisvės ir lygybės propaganda yra nesusijusi su realia padėtimi. Neatsitiktinai stiprėja politinė valia steigti „moralės policiją” ir atitinkamai pakeisti įstatymus (jau priimta didžiąją Lietuvos gyventojų dalį diskriminuojanti Valstybinė šeimos koncepcija, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, o dabar ir Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo projektas, mėginama uždrausti abortus, išbraukti draudimą diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos ir pan).
Mūsų „atstovai“ nevengia pareiškimų, jog nesvarbu, kokie antidiskriminaciniai įstatymai galioja Lietuvoje. Spręsdami apie mūsų teisių pažeidimus, jie linkę vadovautis „šeštuoju jausmu“, Kristaus, Bažnyčios mokymu ir ragina tai daryti kitus pareigūnus. Šis „šeštasis jausmas“ akivaizdžiai išreiškia patriarchalinio komplekso gynybą, kuris pasireiškia nerimu, skatinančiu aukoti visas atskirties grupes tam, kad būtų išsaugota dominuojančią etninę, religinę grupę atstovaujančio, vidutinio amžiaus, įgalaus, heteroseksualaus ir pasiturinčio vyro hegemonija.
Kiekvienas iš mūsų turime siekti dalyvauti visuomenės procesuose pats, o ne baimingai ir abejingai atsiduoti nepaisantiems mūsų interesų „atstovams“. Pirmas žingsnis – tai diskusijos provokavimas ir kritinio mąstymo budinimas. Nes hegemoninės galios manipuliacijos įmanomos tik tuomet, kai dominuojančios grupės sugeba įtikinti pavaldžiuosius, jog veikiama bendram, taigi ir jų, diskriminuojamųjų, labui. Nebūk diskriminuojamas! Ateik ir prisidėk pareikšdamas savo nuomonę:
¤ Ar prisidės prie visuomenės intelektualinio sąstingio budinimo ir veiksmo skatinimo feministiniai užsiėmimai LUNI?
¤ Gal jų išvis nereikia? Gal yra kitų būdų judinti visuomenę persmelkusį inertišką autoritarinį, patriarchalinį mąstymą? Kokie jie?
¤ Jei manai, kad reikia, – kokia forma turėtų vykti feministiniai užsiėmimai, kad efektyviai pasiektų kiekvieno atėjusio aptingusią, patriarchato triukais įtikėjusią sąmonę: dabartinę išnaudotojišką, mūsų sąmones ir kūnus pajungusią ideologiją skrodžiančiomis kritinės minties įžvalgomis-skaitymais/diskusijomis; ar (ir) giliai į kiekvieno pasąmonę nepastebimai įnešančiomis abejojimo, nepasitikėjimo ir nepasitenkinimo jausmus įtartina natūralizuota patriarchaline kasdienybe meninėmis priemonėmis-filmais.
¤ Kokia tvarka (laiko tarpas tarp užsiėmimų; iš pradžių skaitymai, diskusijos paskui – filmai, ar atvirkščiai; tik skaitymai – diskusijos, tik filmai ir pan.) turi vykti feministiniais užsiėmimai LUNI, kad efektyviausiai prisidėtų prie patriarchalinės/autoritarinės kasdienybės denatūralizavimo?
LUNI info
2010.09.22.
