Grybai baigėsi, artėja žiema. Politikai intensyviai rengiasi vadinamosios „savivaldos“ rinkimams. Į juos bus galima ir neiti, nors radikaliausių valdžiažmogių galvose jau kilo mintis apdėti žmones rinkimų lažo prievole – pagal jų planą turėtume sumokėti duoklę arba būtinai „išrinkti“ kurį nors iš valdžiažmogių. Dauguma abejingai stebi šiuos žaidimus.

Tuo tarpu jaunimas jau treniruojasi. Per neseniai pasibaigusią mokyklų prezidentų rinkimų kampaniją Plungės „Saulės“ gimnazijoje buvo išbandytas sena, bet vis dar veiksminga rinkimų boikoto strategija. Šių įvykių aprašymu norėtųsi inicijuoti diskusiją „Ką darysim su „savivaldos“ rinkimais?“.

Spalio mėnesį Plungės „Saulės“ gimnazijoje, kaip ir daugelyje šalies mokyklų, vyko mokyklos prezidento rinkimai. Tiesa, Plungėje jie vyko kiek kitaip. Ogi būrelis išsiskirti mėgstančių Lenono mėgėjų, anot aplinkinių, sugalvojo boikotuoti rinkimus.

Išgirdę apie artėjantį rinkimų vajų, visi jie iki vieno žinojo – nebalsuos. O draugei Renatai kilo mintis boikotuoti rinkimus. Ir jie su šypsenom veiduose pradėjo kurti planus. Pirmąją dieną socialiniame „Facebook“ tinkle buvo sukurtas įvykis, pavadintas „Boikotas, kaip sakant“.

Jame buvo raginama boikotuoti savanorišką hierarchijos palaikymą. Nurodytos ir boikoto taisyklės:

1) Kūrybingai užduoti kandidatams keblius kausimus („O ką darysit, kad tualetas nesmirdėtų?“);

2) Pasitelkti fantaziją gražinant balsavimo bilietus – plėšyti, kramtyti, piešti, balsuoti už nedalyvaujančius;

2) Negailėti jėgų performansams: kvaksėti, bėgioti, loti ir t.t.;

4) Su meile skleisti antirinkiminę propagandą;

5) Į bet kokį protestinio pobūdžio veiksmą įdėti daug darbo ir pastangų;

6) Valgyti – viskam reikia jėgų.

Taisyklių apačioje buvo priminta ir E. Goldman frazė: „Jei balsavimas ką nors keistų, jis atsidurtų už įstatymo ribų“.

 Pakviestieji į renginį iškart pasidalino į dvi stovyklas: vieni žavėjosi protesto idėjomis ir drąsino iniciatorius, kiti juokėsi, sakė, kad organizatoriai savo tikslo nepasieks, jie nori tik dėmesio. Sunkiausia užduotis buvo paaiškinti nieko nežinančiai miniai, ko norim. Mes sakėm: „Mums nepatinka hierarchija. Prezidentas bus viršesnis už kitus.“ O jie sakė: „Ce jug demokratija, durniai jus :DDDDDD“; „Puikus bandymas išsiskirti“.

Kad ir kaip kvaila atrodytų, nuo pirmos dienos žinojom, kad rinkimai vis dėlto įvyks. Tiesiog norėjom pasilinksminti bei pirmą kartą sukelti neramumų dėl prezidento rinkimų. Praėjus porai dienų, į galvą šovė nauja mintis: „Saulės“ gimnazija, saulės akiniai... Kiekvieną dieną mes juk geriam arbatą...“. Ir gimnazijoj ant sienų pasirodė plakatai:

 

Nedaug akiniuotų žmonių matėm, nedaug jų ir arbatos gerti susirinko. Beje, visiems ratu susėdus ant žemės, kaip mat prisistatė dvi mokytojos ir pradėjo grasinti baudomis už higienos taisyklių nesilaikymą. Tada mes sutelkėm mintis į penktadienį, kadangi buvo kalbama, kad balsavimas vyks būtent šią dieną. Planavom performansą ir instaliaciją. Bet, mūsų nenaudai, rinkimai įvyko diena anksčiau. Šiaip ar taip, darbavomės iš peties. Balsavom už taiką, už Kubilą, piešėm, terliojom.

Kaip ir tikėjomės, nieko nepasiekėm, bet įgijom priešų, užsitarnavom keistą reputaciją tarp mokytojų ir kitų viršesniųjų. Suskaičiuota 40 „subjaurotų“ balsavimo lapelių. Vis šis tas. Žinoma, į savo (ne)sėkmę nekreipėm per daug dėmesio – tai tik maža mokykla ir maži jos prezidento rinkimai. Bet kokiu atveju buvo linksma. Eilinį kartą atvėrėm čakras.