Vasario 7-ąją automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo buvo surengtas valdžios sankcionuotas mitingas. Smulkieji prekybininkai ir juos palaikantys žmonės atėjo pareikšti nepasitenkinimo vyriausybės ketinimais primesti jiems kasos aparatus.
Aikštelėje susirinko apie 5 tūkst. žmonių. Juos „saugojo“ apie 600 policininkų. Mitingo teritorijos prieigose žmonės buvo apieškomi. 13 žmonių sulaikyta. Į mitingą žmonės galėjo patekti per du įėjimus, visi kiti keliai buvo užblokuoti. Visus, einančius Seimo link, pasitikdavo policininkai, už kurių nugarų šmėžavo „kosmonautai“. Žiūrint į visa tai iš šono, atrodė, kad Vilniuje valdžią užėmė karinė chunta, pradėjusi masines represijas.
Mitingas užtruko gana ilgai – kelias valandas. Scenoje spėjo pasikeisti keliolika oratorių, kurie mojavo kumščiais ir taškėsi piktais žodžiais. Patys įdomiausi iš jų man pasirodė nepriklausantys politinėms partijoms. Jų kalbose buvo mažiau demagogijos, daugiau tiesos. O kiti – pavyzdžiui, seksualinių problemų turintis puritonas P. Gražulis arba suktas bocmanas V. Šustauskas – pataikavo auditorijai pigiu populizmu ir nešvankiais juokeliais.
Vis dėlto mitingas buvo gana radikalus. Jo pagrindinis šūkis – „Kubiliau, pasitrauk!“. Protestuotojai susižavėję kalbėjo apie revoliuciją, panašią į tas, kokios dabar vyksta arabų pasaulyje. Sambūris pasibaigė raginimu ateiti prie Seimo dar kartą – vasario 19 dieną. Vienas iš organizatorių paskelbė bado akciją, kurią tęs iki kito mitingo, t.y. iki vasario 19-osios.
Kodėl reikia ateiti į vasario 19-osios mitingą?
Už langų – krizė. Bedarbystė muša rekordus. Ko tokioje situacijoje reikėtų imtis? Į šį klausimą lengvai atsakytų ekonomikos ragavęs pirmakursis: reikėtų stimuliuoti gyventojų aktyvumą, kad žmonės patys sau kurtų darbo vietas. O kad tai įvyktų, valstybė turi atleisti savo gniaužtus.
Deja, daroma priešingai. Valstybė smarkiai spaudžia smulkius prekybininkus ir verslininkus. Kodėl? Ogi todėl, kad visa valstybė yra nežmoniška. Kubilius, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos politikas, yra tam tikros finansinės grupuotės statytinis. Juk kiekvienas sisteminis politikas turi savo rėmėjus, kuriems privalo atidirbti per savo kadenciją. Už Kubiliau pečių stovi stambūs prekybos centrai, trokštantys tapti monopolistais. Štai todėl ir įvedami kasos aparatai. Prekybcentriai džiūgauja, turgaus prekeiviai rengiasi badauti.
Turgus visada buvo labai svarbus visuomenės gyvenime. Nuo senų senovės taikių profesijų žmonės kaisdavosi turguje savo rankomis sukurtais produktais. Dar visai neseniai – 1990-aisiais – turgus išgelbėjo mūsų jauną visuomenę nuo bado mirties. O štai šiandien nežmoniškos sistemos atstovai nori panaikinti visus turgus bei turgelius.
Taigi vasario 19-ąją turėtume ateiti vien dėl to, kad neleistume plisti monopolijoms – tiek verslo, tiek politikos. Šalis turi priklausyti jos gyventojams, o ne prekybcentrių ir vyriausybės vadovams.
{youtube}SFbflbcviZ0{/youtube}
Ko galima tikėtis iš vasario 19-osios?
Pirmas variantas. Mitingo nebus. Vilniaus valdžia atšauks leidimą, organizatorius įbaugins, seimas bus apsuptas policija, kaip ir šių metų sausio 16-ąją.
Antras variantas. Mitingas bus. Prie Seimo vėl susirinks keli tūkstančiai žmonių, kurie kultūringai pakalbės, parėkaus ir išsiskirstys.
Trečias variantas. Mitingas, virtęs revoliucija. Prie Seimo susirinks dešimt tūkstančių žmonių. Mitingui įpusėjus, minia ims skanduoti „Šalin vyriausybę!”, „Anuliuokite mūsų skolas!“, „Visa valdžia – žmonėms!“. Mitingui pasibaigus, niekas nesiskirstys. Priešingai – vakarop prie Seimo ims rinktis dar daugiau žmonių. Jie užkurs laužus ir skanduos tuos pačius šūkius: „Šalin vyriausybę!”, „Anuliuokite mūsų skolas!“, „Visa valdžia – žmonėms!“. Kas bus toliau? Pagyvensim – pamatysim.
Chi Polino
2011 02 08
