Po vakarykštės neonacių demonstracijos gavome anoniminį liudijimą, kurį parašė žmogus, galbūt dalyvavęs blokuojant neapykantos skleidėjų eitynes. Šiuo pasakojimu dalijamės su savo skaitytojais. Stilius beveik netaisytas.

       ***

      Vilniaus savivaldybės išduotas leidimas tautinio jaunimo „pacifistinei“ eisenai už tėvynę turbūt jau nieko nebestebina. Tai atrodytų absurdiška, jei atsimintume ankstesniųjų sukeltą chaosą, išpuolius prieš Lietuvos bei užsienio piliečius ir elementarią paranojišką baimę nepatikti gurmaniškam patrioto ar patriotės žvilgsniui. Daugumos piliečių požiūris ir pačios policijos agresija, nukreipta į bandymus sudaryti tolerantišką opoziciją, taip pat atrodo, švelniai tariant, kiek nelogiška.

       Buvo baisu stebėti grubų pareigūnų elgesį su keturiais jaunais žmonėmis, išėjusiais taikiai pasisakyti prieš minią, nepaliaujamai skanduojančią „Lietuva lietuviams“ ir įrodinėjančią savo tautiškumą slaviškais keiksmažodžiais bei juos lydinčiais nacistiniais gestais.

       Taigi, pareigūnams patraukus mūsų protestuotojus iš šventos karvės (atsiprašau, minios) kelio, vienas jų dar bando iškelti vėliavą – nesėkmingai. Po poros sekundžių vaikinas priremiamas prie sienos šešių ar septynių tautos sargų (policininkų) – jam užlaužiamos rankos, spyrių pagalba pražargstomos kojos. Dera susiprasti – juk tai visuomenės priešas. Pareigūnams iš paskos atsivelka skėriais virtusių fotografų banda ir lipdami vieni kitiems per galvas siekia geresnio kadro. Per kaulus kliūna ir šalia stovintiems civiliams.

       Galiausiai suimtasis vaikinas išvesdinamas – du pareigūnai, vis dar užlaužę rankas, tempiasi jį tolyn. Dar vienas  atgrasus vaizdas – už gerų dvidešimties metrų stovėję berniukas ir vyresnio amžiaus vyras stengiasi kuo skubiau pasišalinti tautos sargams iš po kanopų. Pirmasis per tvorelę šoka pats, vyriškiui nespėjus, persiristi jam „padeda“ tie patys pareigūnai.

       Iš eisenos dalyvių tebesiliejantys keiksmai bei grasinimai toliau praleidžiami pro ausis. Vienas kovingai nusiteikęs vyriškis pripuola prie pat protestuojančių jaunuolių ir stengiasi įamžinti jų veidus. Žinoma, nei pats veiksmas, nei lengvai numanomi jo tikslai neberūpi niekam. Svarbiausia – patriotiškai nusiteikusios bandos saugumas.

       Anarchija.lt

       2011.03.12.