Tuščios mieto gatvės. Artėjant prie Gedimino prospekto vis garsesni darosi valstybinio orkestro garsai, vis dažniau šmėžuoja – po du ar po tris – neonacių ir jiems pritariančiųjų grupelės su trispalviais raiščiais ant rankovių. Taip, šiandien Toji Diena. Diena, kuomet manifestuojamas smurtas. Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą! Lietuva – lietuviams!

Susitinkame kelis žmones. Transparantus slepiame kuprinėse ir maišuose. Neturim trispalvių ant rankovių – jau nejauku. Trumpai apsitarę, kaip keli žmonės galėtų pristabdyti (?) neonacių minią, išsiskirstom į „punktus“. Kas nueina Katedros link – laukti eisenos pradžios, kas patraukia nežinoma kryptim...

Laukiam Hitlerjugendo kitoj gatvės pusėj priešais Katedrą. Šalta. Jų eisena, turėjusi prasidėti šešioliktą valandą, vėluoja. Kiekvieną minutę įtampa auga. Planas toks: Gedimino prospekto pradžioje pastoti jiems kelią transparantu „Visuomenė BE neonacių“ ir anarchoprimityvistine (ekoanarchistine) juodai žalia vėliava, vėliau keliems asmenims susėsti ant kelio.

Nuo Katedros atsklinda neonacių tvaikas. Procesas pajudėjo: policija stabdo eismą Šventaragio gatvėje, Hitlerjugendo eisenos priekyje išsirikiuoja keturi policijos automobiliai. Matyt, skirti apsaugai nuo „provokatorių“.

Išskleidžiam transparantą, iškeliam vėliavą. Iš visų pusių apsupti asmenų su fotoaparatais, girdime fotoaparatų traškesį, sumišusį su Hitlerjugendo šūksniais. Vienas fotografavusiųjų dar spėja paploti per petį ir tarstelti „ačiū“.

Nors šiandien Gedimino prospektas – pėsčiųjų zona, vis dėlto ne visi pėstieji pageidaujami – policijai minint visus straipsnius, kokius tik įmanoma „pripiešti“, tenka pasitraukti ant šaligatvio ir  užleisti tribūną Hitlerjugendo šūksniams apie grynąją rasę ir genofondinius Lietuvos vaikus.

Nespėjus mums užlipti ant šaligatvio, „taikus patriotinis jaunimas“ ima tempti iš mūsų rankų ir plėšyti transparantą, šaukiama „Užmušiu!“. Tempiame atgal. Įvyksta susistumdymas. Tiesiai į veidą mums kišami fotoobjektyvai, norima kuo detaliau užfiksuoti „valstybės priešus“.

Apiplėšytą transparantą išskleidžiam vėl. Jis vėl tempiamas ir plėšomas. Vėl stumdomės. Iš transparanto belieka skiautės, tačiau policija sulaiko ne transparantą plėšiusius agresyviai nusiteikusius neonacius, o taikų protestuotoją su ekoanarchistine vėliava, paklususį reikalavimui pasitraukti ant šaligatvio. Vėliau teko sužinoti, kad už tai jis dar gavo smūgį į pilvą. Matyt, keli policininkai taip „gynėsi“ nuo antrankiais surakinto beginklio.

Jaučiu, kaip kyla pyktis. Į įžeidžiančius Hitlerjugendo šūksnius atsakom „NACIAI!!!“. Už tai susilaukiam „Ko žiūri šliucha?“, grasinimų ir dar vieno prie pat veido prikišto objektyvo, laikomo trispalve papuoštos rankos. Vėliau paaiškėja, kad kameros objektyvas buvo pažymėtas internetinio dienraščio „alfa.lt“ ženkliuku.

Traukiame į Kudirkos aikštę. Bacevyčia visus kviečia į gatvės universitetą, į pirmąją paskaitą „Nacionalizmo spigesys ir skurdas“. Reductio ad absurdum.

Neonacių eisenos gale šviečia geltonos tolerantiškojo jaunimo nugaros. Jų žodžiai apie pasipriešinimą neonacistiniam status quo paskęsta rasės grynumą deklaruojančių šūksnių aide.

Grįžtam atgal prie Katedros. Sutinkam Viktoriją, atsisėdusią neonaciams ant kelio su žodžiais „Nužudyk savyje valstybę“. Norisi greičiau pasišalinti neapykanta pulsuojančios erdvės.

Nuvykstame į 3-ią VPK. Paduodame pareiškimą dėl užpuolimo (suplėšytas transparantas) ir grasinimų. Sužinome, kad atpirkimo ožiu „vengiant provokacijų“ tapęs Donatas dar gali būti laikomas kelias valandas.

Vakare jį vis dėlto paleido. Visi gurkšnojame alų. Tarsi ir lengviau, nes baigėsi, tačiau dar sunkiau, nes tęsiasi. KAIP ir AR reaguosime kitąmet, t.y. šiandien?..

„Tikiuosi, kad šie jauni žmonės išugdys naują kartą mylinčių Lietuvą lietuvių ir tęs visų praeitų kartų darbus. Aukite, gausėkite ir veikite Lietuvos labui“, – dedikuoja K.Uoka neonaciams. O jie ugdo, tęsia ir gausėja.

P.S. „Provokacijos buvo ne iš mūsų pusės, reikia klausti tų, kurie provokavo, galbūt jie gerai žino, kokia prasmė tokias organizuoti. Mes nieko neprovokavome, žmonės elgėsi ramiai, kaip ir kiekvienais metais“, – kalbėjo alfa.lt neonacių guru R. Čekutis, pavyzdingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas ryšiams su visuomene.

Ką gi, žiniasklaida renkasi R. Čekutį ir „patriotinį jaunimą“, kuris pasiduoda perbrauktos svastikos „provokacijoms“. „... kaip ir kiekvienais metais“, – neklysta R. Čekutis.

2011 03 12